Amerikos kosminė priklausomybė

Šią savaitę Amerika gavo siuntinį nuo Rusijos kompanijos Energomaš. Siuntinyje – rusiški raketiniai varikliai RD-181. Taip, amerikiečiai ir toliau perka savo raketų dalis Rusijoje, be to, tokias dalis, kurių jie niekaip negali pakeisti savomis.

Senatorius Džonas Makeinas dėl to jau seniai piktinasi. Susidaro įdomi situacija: kai kurie Rusijos korporacijos „Roskosmos“ vadovai atsidūrė juodame sankcijų sąraše arba dirba su tomis kompanijomis, kurios pateko į tas pačias Amerikos sankcijas prieš Rusiją. Tačiau raketas iš „Roskosmos“ amerikiečių vyriausybė ir toliau perka.

Makeinui pasidarė gėda dėl savo vyriausybės veidmainystės, jis netgi parašė laišką finansų ministrui Džekui Lju, apeliuodamas, kad pirkdami variklius, amerikiečiai atiduoda mokesčių mokėtojų pinigus rusų bendrovėms.

reklama

Makeinas įsisiautėjo ne be priežasties. Ištisos ekonomikos šakos priklausomybė nuo rusiškų variklių – nėra sveika situacija šaltojo karo Nr. 2 sąlygomis.

Kodėl gi amerikiečiai vis tiek perka iš „Energomašo“.

Pirma priežastis – pakeisti variklius savais bus labai brangu.

Rusiški RD-181 naudojami amerikiečių raketose nešėjose „Atlas“. Tai labai sena raketų šeima, kuri modernizuojama nuo 7-ojo dešimtmečio. Dabar tai – „Atlas V“ – nebloga raketa, kuri gali pristatyti krovinius į geostacionarinę orbitą, o tai vis dėlto – 35 000 kilometrų. Šios raketos – tai JAV kosmonautikos darbinis arkliukas. Vieno paleidimo kaina siekia 110-230 milijonų dolerių. Pakelti gali beveik 9 tonas krovinių.

Tačiau amerikiečiai nebūtų amerikiečiais, jei turėtų tik vieną raketą.

Dar jie turi raketų nešėjų šeimą „Delta“ – irgi pakankamai seną gaminį, dabar naudojasi „Delta II“ ir „Delta IV“. Abiejų raketų eksploatacija kelia tam tikrų problemų, jomis daugiausia naudojasi pati turtingiausia JAV žinyba – Gynybos ministerija.

„Deltos II“ startas kainuoja ne tiek jau daug – 60-70 mln dolerių, tačiau tai nedidelė raketa, kuri gali pakelti į geostacionarinę orbitą tik porą tonų, o štai sunkiosios „Delta IV“ startas kainuoja jau 400 mln dolerių, bet ir pakelia ji 6 750 kg.

Vadinasi, jeigu „Atlasas“ bus išleistas į atsargą, nes be rusų variklių raketa nepakils, teks už startus mokėti du kartus daugiau.

reklama

Normali kosminė valstybė turi turėti dvi raketas nešėjas, nes tai – rimtas verslas. Jeigu su „Alfa“ kažkas atsitiko pasiruošimo metu: sugedo, aptiktas brokas, ar viesulas praūžė virš starto aikštelės, tai bus galima paleisti „Deltą“, nors tai kainuos brangiau, bes vis tiek apsidraudimas. O jeigu lieka viena raketa, apsidraudimo nebėra. Ir vėlgi. Gali taip atsitikti, kad raketai iškils rimtų problemų ir teks viską ardyti ir iš naujo permontuoti, mėginant suprasti, kas atsitiko ir pašalinti problemą. Tam prireiks mėnesių. Tam laikotarpiui startai sustos ir JAV kosmonautika patirs milžinišką žalą.

Tiesą sakant, jeigu valstybė nesugeba paleisti raketų jai reikalingais kiekiais savarankiškai į visas orbitas, tai ji jau tapo valstybe, neturinti pilnavertės kosmonautikos.

O jeigu tuo momentu išeis iš rikiuotės koks nors karinis palydovas, kurį teks skubiai pakeisti?

Gyvenimas su viena raketa – tai tikras Pentagono košmaras.

O alternatyvos, beje, nėra.

Nes, pavyzdžiui, tokios nuostabios raketos nešėjos kaip SpaceX neturi galimybės pakilti į visas orbitas. Tai puikus komercinis projektas, pas juos raketa nešėja pati sugrįžta į starto aikštelę, o paleidimo kaina gundančiai maža. Tačiau tai kol kas viso labo variantas, skirtas paleisti TV palydovams.

O dabar klausimas: kodėl Rusijos vyriausybė neuždraudžia savo kompanijoms pardavinėti amerikiečiams jų sukurtus raketinius variklius?

Pirmas dalykas – amerikiečiai tokiu atveju susikaups, jie tai moka, ir suras išeitį iš susiklosčiusios situacijos, tegu tam ir prireiks tam tikro laiko.

Antras dalykas – tai signalai tai JAV elito daliai, kurios atstovų smegenų dar nesugraužė šaltasis karas. Atseit, žiūrėkite, mes galime gyventi taikiai, mes laikome jus už gerklės, bet kumščių negniaužiame. Ir tai skaldo amerikiečių elitą, stimuliuoja dalį jo atstovų remti Trampą, kadangi jiems norisi prekiauti, o ne degti branduoliniame pragare.