AfD („Alternatyva Vokietijai“) partijos pirmininkė Frauke Petry pasidalino mintimis apie didžiausių Vokietijos koncernų socialinį neatsakingumą, kurie pernai visaip liaupsino pabėgėlių ekonominę naudą Vokietijai, bet per beveik metų laikotarpį tų „aukštai motyvuotų“ darbuotojų „pabėgėlių“ tarpe, kurie „sukurs ekonomikos stebuklą“ šalyje, taip ir neatrado. Tai nesukliudė šiems gražbyliams pasinaudoti valstybės parama, kurią jiems paskyrė pabėgėlių „mama“ Angela Merkel, atsidėkodama už šią propagandinę pagalbą jos beprotiškai politikai.
reklama
Frauke Petry rašo:
„Veidmainystė nepriklauso mirtinoms nuodėmėms, bet artima visoms joms. 2015 metų rugsėjo mėnesio viduryje, migracijos bangos viršūnėje, Daimler kompanijos vadovas Dieter Zetsche pareiškė, kad migrantai gali atnešti „naują ekonomikos stebuklą“; nors kiekvienas nebus inžinieriu, mechaniku arba verslininku, bet atiduos visą savo gyvenimą, bus aukštai motyvuotas. „Būtent tokių žmonių mes ieškome Mersedese ir visur mūsų šalyje“. Kiek „pabėgėlių“ Daimleris surado per kruopščias trys ketvirtadalius metų trukusias nesibaigiančias paieškas? Nei vieno.“
Ar gali pačio žinomiausio pasaulio automobilių koncerno vadovas klysti tokiu laipsniu? - klausia AfD pirmininkė. O gal būt jis norėjo šiuo pasisakymu rugsėjo mėnesį paremti kanclerės įvykdyta „perversmą“, kada į Vokietiją buvo perkraustyta šimtai tūkstančių nekvalifikuotų žmonių. Už šią kanclerės paramą, daro prielaidą Frauke Petri, lojalūs koncernai pastaraisiais metais nuolatos gauna didžiausią valstybės paramą. "Frankfurter Allgemeine Zeitung" duomenimis vienas iš paramos paketo pervedimų Daimleriui buvo beveik 64 milijonai eurų. Taip pat Federalinė vyriausybė sutiko pirkti Daimlerio eletromobilius. Ranką ranką prausia, - daro išvada Petry.
„Jeigu Dax koncernas iš pusantro milijono „pabėgėlių“ pajėgia atrasti 54 darbuotojus, kurie moką bent kažką dirbti, tai skandalas, ne korporacijai, o federalinei vyriausybei.“ - konstatuoja Pertry.
Frauke Petry sukritikavo stambias korporacijas, kurios savo insinuacijomis prisidėjo prie beprotiškos Merkel „atvirų sienų politikos“, neturinčios jokios socialinės atsakomybės.