Amerikiečių plaukiojantys kalėjimai

Šiuo metu viename JAV karinio laivyno laive, kuris randasi kažkur tarp Viduržemio jūros ir Vašingtono, laikomas žmogus, įtariamas terorizmu. Ahmed Abu Khattala, įtariamas Amerikos ambasados Libijoje 2012 rugsėjį užpuolimo organizavimu, tapo laivo USS New York kaliniu ir greičiausiai laikomas tuščioje kameroje, į kurią paprastai uždaromi amerikiečių kariškiai, pažeidę discipliną. Pakeliui į Ameriką ištisą savaitę jį tardė kariškiai ir civiliai tardytojai, kuriems reikia išgauti svarbią informaciją dar iki to laiko, kol jam bus perskaitytos jo teisės ir bus įvykdytas oficialus areštas, po kurio jį pristatys į Vašingtono apygardos teismą, kuriame jį ir teis. Tuo tarpu laivo ekipažas toliau dirba savo darbą ir valdo šį transporto laivą, nežiūrint į tai, kad naujas keleivis šiek tiek pakeitė jo paskirtį.

Tai ne pirmas atvejis, kai vykstant kovai su terorizmu, karinis laivynas imasi tokio rimto ir neįprasto vaidmens, apie kurį praktiškai nieko nekalba žiniasklaida. 2011 metais Ahmed Abdulkadir Warsame, Somalio radikalios grupuotės Aš Šabab vadas, buvo prievarta pristatytas į žvejybinį laivą Adeno įlankoje, kur jį amerikiečių karo jūreiviai areštavo dviem mėnesiams. 2013 metais Abu Anas al-Libi, įtariamas teroristinių atakų prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje organizavimu, buvo laikomas laive USS San Antonio - lygiai tokiame pačiame, kuris buvo paverstas kalėjimu šią savaitę. Abu sulaikytuosius tardė jūroje, prieš pristatant į JAV, kur federaliniai teisėjai pateikdavo jiems oficialius kaltinimus. Varsame galiausiai prisipažino kaltas pagal devynis punktus, tame tarpe ir dėl to, kad teikė materialinę pagalbą al Kaidai Arabijos pusiasalyje ir apmokė kitus teroristus sprogmenų gamybos ypatumų. Al Libis tvirtina esąs nekaltas ir jo byla iki šiol svarstoma.

reklama

Iš esmės nėra nieko stebėtino, kad JAV vyriausybė naudoja karinius laivus kaip plaukiojančius kalėjimus, kuriuose laikomi tie pavojingi nusikaltėliai. Ilga kelionė į Ameriką suteikia tardytojams laiko ir galimybių išgauti svarbią informaciją iš vertingų šaltinių, tokių kaip teroristinių grupuočių vadai, susiję su al Kaida. Per du mėnesius, kuriuos Varsame praleido laive, grupė tardytojų iš FTB, CŽV ir Gynybos ministerijos, tardė Somalio teroristą "beveik kiekvieną dieną". Jis sutiko su jais bendradarbiauti ir, kaip byloja visa eilė ataskaitų, dalis amerikiečių antiteroristinių operacijų, tame tarpe nepilotuojamų aparatų ataka Somalyje, tapo tiesioginėmis tos informacijos, kurią Varsame išdavė amerikiečiams pasekmėmis. Nors al Libis buvo laikomas laive tiktai savaitę - jo chroniški negalavimai neleido būti jūroje ilgiau - kaip teigia ataskaitos, iš jo irgi buvo mėginama išgauti panašios informacijos.

JAV vyriausybė naudoja šį metodą dėl to, kad gauna pakankamai laiko laikyti ir tardyti teroristus iškart po sulaikymo. Obamos administracija vis dar nenori uždaryti kalėjimo Gvantaname Kuboje, nors ten iki šiol tebelaikomi 150 įtariamų teroristų, Amerika naujų įtariamųjų ten nebesiunčia nuo 2008 metų. Laikyti įtariamus terorizmu kituose kalėjimuose kitų šalių teritorijose irgi nepriimtina. Tam tikrą laiką egzistavo galimybė organizuoti amerikiečių kalėjimus Afganistane. Tačiau Parvano kalėjimui dabar vadovauja Afganistano valdžia, o kalėjimų kitose šalyse panaudojimas sukels daug klausimų ir įtarimų, susijusių su teisine ir humanitarine sfera.

reklama

Net jeigu amerikiečių valdininkai panorėtų atsisakyti galimybės ištardyti abu Hatalą prieš tai, kai jis stos prieš federalinį teismą ir gaus advokatą, įtariamų teroristų transportavimas oru į Ameriką susijęs su daugybe sunkumų. Nežiūrint į tai, kad pats teroristų, pagrobtų užsienio valstybių teritorijose, pervežimas iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai paprastas, jis gali turėti rimtų strateginių pasekmių, ypač turint galvoje klausimus, susijusius su nusikaltėlių išdavimu Amerikai, kurių kilo dėka Bušo Jaunesniojo veiksmų. Tokiame kontekste karinis laivynas ėmėsi kalėjimo prižiūrėtojo vaidmens, nežiūrint į tai, kad juristai ir toliau bando užginčyti įtariamųjų laikymo laivuose teisėtumą.

Prieš porą metų pabuvojau viename Amerikos karo laive, kuris įplaukė į Arabijos jūrą ir kuriame taip pat turėjo būti laikomi nusikaltėliai. Tai buvo pustuzinis Somalio piratų, kurie netrukus turėjo stoti prieš teismą. Laivo hauptvachta - tai patalpa, kurioje tilpo kelios dviaukštės lovos ir spintelės, o ant sienų nebuvo jokių ženklų, leidžiančių nustatyti, kokioje būtent laivo dalyje ši kamera įrengta. Panašiai kaip Gvantanamo apsauginiai, tuklus laivo policijos viršininkas vaikščiojo be kortelės su savo vardu, kol piratai buvojo laive, kad tie negalėtų jo įsiminti. Jis prisipažino, kad jo žmonės laive nežinojo, kuo reikia maitinti piratus ir ką galima duoti paskaityti, kad greičiau prabėgtų laikas. Policininkas teigė, kad sulaikytiesiems patiko išlipti į denį, kur galėjo pakvėpuoti šviežiu oru. Gaudavo jie ir cigarečių bei šokolado - už gerą elgesį. Tačiau įdomiausia buvo tai, kad šių pavojingų žmonių buvimas paveikė ir patį laivą. Kaip kartą paaiškino vienas buvęs JAV laivyno karininkas, "Galiausiai mes ėmėme plaukioti palei krantą, kad laikytume juos tarptautiniuose vandenyse... Mūsų visa veikla susivedė į visų tų pusgalvių priežiūrą".

Paprastai Somalio piratus paleidžia, jei nė viena valstybė nepasirengusi ar nenori pateikti jiems kaltinimus. Tokiais atvejais amerikiečių kariškiams nelieka nieko kito, kaip tik užmauti jiems gelbėjimosi liemenes, pasodinti į valtis ir nuleisti ant vandens netoli kranto. Tuo tarpu įtariamas atakos Bengazyje organizatorius netrukus stos prieš teismą Amerikoje. O kol kas laivas USS New York plaukia iš Viduržemio jūros į vakarus. Abu Hatalas tardomas. O koks nors eilinis jūreivis rūpinasi, ką pagaminti Libijos teroristu pietums.

WWW