Sektos Lietuvoje. Kova už religinių paslaugų rinką ir kerpamų avinėlių bandą

Pilna Lietuvoje religinių sektų, kurios taip ir melžia žmones. Juk dievui nereikia nei aukso nei sidabro nei briliantų nei pinigų. Jam reikia kad su juo kartu eitumei per gyvenimą.

Dabar gi, kur beeitumei - visur bažnyčios, mečetės, liuteronų gaidžiai ant stogų švyti.

Kam visa tai. Kam tie rūmai, kam tuose rūmuose paauksuoti paveikslai. Ir visas farsas. Dievui to nereikia.

Manau vien dėl to paskutiniu metu daug žmonių pereina į mūsų gretas. Į gretas kur nėra stabų, mitų ir pasakų. Kur viskas natūralu ir žemiška.

Kiekvienoje filosofijoje rasime kuo pasidžiaugti. Net miško pievelėje galima ramiai pamedituoti, pasikalbėti su savuoju Aš, su Dievu ir apmąstyti savo praeitį.

Juk nebūtina eiti į tuos šaltus rūmus, kad būtumei su Dievu, o labiausiai nervina, kai per bažnyčią eina klapčiukai ir renka pinigus. Tai juk reketas, reketas, tam juodai apsirengusiam melagiui, kuris ištisus šimtmečius skaito vieną ir tą pačią knygą.

reklama

Aš nuo vaikystės iki pilnametystės ėjau į bažnyčia, nieko naujo joje neišmokau. Tik vos netapau atbukintu zombiu. Žmonės bėkite kuo toliau nuo tų gražiai bečiulbančių sektantų.

Lietuva iki inkvizicijos gyveno harmoningą gyvenimą. Ir būtu gyvenusi, jei ne kardu ir kalaviju būtų neišnaikinę mūsų tautos istorijos ir papročių.

Visi inkvizitoriai - ar tuometiniai, ar dabartiniai yra okupantai, norintys valdyti ir gyventi iš vargšo žmogaus sąskaitos.

Yra Lietuvoje vietų, yra žmonių grupės, prie kurių prisijungus nereikės mokėti pinigų, o patarimų gausite dar daugiau nei iš tų barzdotų arba plikų velnio tarnų, kurie vaikšto po rūmus juodais drabužiais.

Vatikano dienos suskaičiuotos, nebeilgai gyvatė valdys pasaulį. Žmonės tobulėja ir nebetiki pasakomis, kurias pliurpia Vatikano arba musulmonų velniai.

Neatmetu ir pigesnių sektų tai Jehovos liudytojai. Kas tai per padarai, prilimpa nėr kaip atsikratyti. Krišnaitai, budistai. Tai ne mūsų filosofija, tai ne mūsų papročiai.

Žmonės eikite į lietuviškus papročių namus į lietuviškas grupes. Burkimės ir išvysime atėjūnus.

Kol jų neišvysime, o seksime juos pasaulyje liesis kraujas, virs neapykanta. Tai vienos motinos sūnūs, jie visi Liuciferio tarnai.