Kam reikalinga demokratija ir žodžio laisvė tiems, kurie ją skleidžia?

Manote, etaloninėse šalyse visada buvo demokratija?

Na, jeigu ir buvo, tai kažkokia keista. Vergovę Amerikoje panaikino prieš 150 metų. Iki to laiko vergai ir negrai balso teisės neturėjo. O kada moterims davė teisę rinkti ir būti išrinktoms? Jau XX amžiuje? Be to, tais laikais egzistavo turto cenzas. Kai balso teisės neturėjo visi tie, kurie nevaldė konkretaus dydžio nuosavybės ar kapitalo. Paskui varguoliams balso teisę visgi suteikė, bet dar ilgai jie negalėjo būti renkami. Iš pradžių galiojo juridiniai apribojimai. Paskui, kai juos panaikino, teisę būti išrinktam atimdavo politinėmis ir biurokratinėmis procedūromis.

O žinote, kada šeimininkai galutinai įvedė demokratiją savo šalyse?

Tada, kai atsirado kinas ir kino teatrų tinklas, kai šeimininkai suvokė galimybę manipuliuoti žmonių masėmis veikiant jas judančiais paveiksliukais, kuriuos žmonės mėgdžioja. Dar daugiau galimybių tai daryti atsirado tada, kai mėgdžiojimui skirtų vaizdų transliatoriai – televizoriai – atsirado praktiškai visuose namuose. Ir kai tie vaizdai tapo spalvotais.

Paaiškėjo, kad mases galima labai lengvai valdyti per ekraną. Pagal genialų principą, kurį pirmas pagarsino Marksas: „Idėja tampa materialia jėga tada, kai užvaldo mases“. Tuo pat metu prasidėjo ir masinis monarchijų bei luominių valstybių naikinimas, jas pakeitė vadovai, kuriuos renka ir kontroliuoja tauta. Šeimininkams patiko: jie per žiniasklaidą valdo mases, o masės renkasi sau vadovus ir juos kontroliuoja.

reklama

Ir nebeliko jokio subjektyvaus faktoriaus – ką nori, tą darančio nekontroliuojamo monarcho. Patogu. Tada įvedė ir vadovų buvimo poste laiko apribojimus. Pirmiausiai – dėl to, kad jėgų prikaupęs vadovas yra sunkiau kontroliuojamas, o antra – kiekvienam atskiram šio momento uždaviniui spręsti galima parinkti ir įpiršti masėms tinkamiausią šeimininkų požiūriu vadovą.

Tuo pačiu tikslu buvo sugalvotas ir valdžių atskyrimas. Jei vis dėlto kažkuri valdžios šaka taps nekontroliuojama, ją gali apriboti kita šaka, kuri liko kontroliuojama šeimininkų, pagalba.

Paskui pas tautas atsirado internetas, kuris gali paversti mases zombiais ne blogiau už televizorių, tačiau skiriasi nuo televizijos tuo, kad interneto nekontroliuoja vietinė valstybių valdžia. Anksčiau nebuvo prasmės bombarduoti. Nebuvo instrumento, kurio pagalba galima buvo valdyti masių protus ne prieš, nei po okupacijos. Iki okupacijos – tam kad mases galima būtų siundyti prieš nuosavą vyriausybę. Po okupacijos – kad galima būtų valdyti okupuotas mases.

Beje, užsiundyti gyventojus prieš jų nuosavą valstybę pavykdavo ir anksčiau. Ryškiausias pavyzdys – 1917 bolševikų revoliucija ir po jos sekęs pilietinis karas. Propagandos paveikti daliniai ėmė žudyti savo karininkus ir persimetė pas raudonuosius. Neretai tą tikslą, kurio nepavykdavo pasiekti kautynėmis, kuriose dalyvaudavo ištisos divizijos, pasiekdavo vos keli į dalinius pasiųsti agitatoriai.

Tais laikais diegti idėjas į mases teko „rankiniu“ būdu. Asmeniškai bendraujant. Ir viskas gavosi. O dabar įsivaizduokite kaip padidėjo galimybė manipuliuoti masėmis, kai buvo sukurtas ištisas spektras masinės informacijos priemonių.

Ir turbūt jau nebetoli ta diena, kai šalis, kuri neturės prieinamo ir vietinės valdžios nekontroliuojamo interneto, patirs humanitarinė intervenciją ir humanitarinius bombardavimus. Apie kol kas dar nepriimtą Aktą dėl skaitmeninės laisvės girdėjote? Taigi!

O jeigu masinės medijos, kuri pavaldi pasaulio šeimininkams ir veikia svetimoje informacinėje erdvėje, veiklos laisvė bus garantuota, tai neprireiks nei intervencijos, nei bombardavimo. Propagandos paveikti gyventojai patys padarys, ko reikia šeimininkams.