"Kiek valandų turi trys savaitės?" arba kiek dar toliau leisime degraduoti mūsų vaikams?

1931 metų pažymių knygelė

Jau bloga darosi nuo straipsnių, viešų diskusijų, ekspertinių analizių ir šiaip pavirkavimų apie tragišką moksleivių raštingumą ar bendrąjį išsilavinimą apskritai.

Lyg to būtų negana, kiekvienais metais tai vienur, tai kitur išlenda egzaminų sudarinėtojų liapsusai, kas aiškiai signalizuoja, jog tikrieji švietimo sistemos grandai nyksta kaip Mohikanų gentis "civilizuotiesiems britams" užėmus jų žemes.

Aš matau kelias esmines klaidas, kurios buvo padarytos matricos saldofonų, kurie save išdidžiai vadino Šv. ministrais per pastaruosius 20 metų.

Klaida nr. 1 - Mokykla tapo paslaugų tiekėja.

Mokslo žinios negali būti prekė. Tai yra privlilegija ir taškas. Mokinys dabar laikomas tos prekės "vartototoju", kuris ateina į mokyklą su savo "krepšeliu" ir yra branginamas ne kaip žmogus, o kaip pastovus "klientas".

reklama

Mano galva, geležinė taisyklė turi būti tokia: Nenori mokytis - eik lauk ir kitiems netrukdyk. Mokytoja - ne prostitutė, kuri privalo patenkinti visokio plauko klientų įnorius: ne taip pažiūrėjai, ne taip išaiškinai, ne taip prėjai....

Turi būti įsteigti normalūs internatai, kur visus tokius "lepius kapšelius" būtų galima pasiųsti ant trijų raidžių. Pasimokys ten mėnesį-du su kietakakčiais dėstytuvais tarp tokių pat debilų - gal tada ateis į protą ir pradės gerbti tai, ko neteko.

Klaida nr. 2 - Buvo atsisakyta pažymių rašymo pradinėse klasėse.

Pirmojoje klasėje dar galima piešti saulytes, bet vėliau mokinys turi turėti savo popierinę pažymių knygelę, kur aiškiai matomas kiekvienas jo žinių įvertinimas pažymiu. Neišmokai eilėraščio - 2. Toliau ne mokytojo problema, kaip tą dvejetą taisysi. Tada mokinukas yra priverstas temptis tame pačiame dalyke dvigubai ar net trigubai. Puikiai atsimenu, kaip skaičiuodavau, kiek reikia gauti dešimtukų, kad tas blogas pažimys būtų nugalėtas.

O kaip yra dabar? Dabar pradinukas net nesistengia stengtis, nes nėra dėl ko stengtis. Na, neparašiau rašinėlio, na, diktante 50 klaidų...ir ką? Bus kitas rašinėlis, diktantas, kontrolinis išmargintas raudonu mokytojos parkeriu ir man dzin - vis tiek toliau žygiuosiu.

Kai pradinėse klasėse mokiniui užsifiksuoja toks po...izmas - su juo ir ateina į vyresnes klases. O protingoje patarlėje ne veltui sakoma: lenk medį, kol jaunas.

reklama

Klaida nr. 3 - Nebepalieka antriems metams kartoti kurso.

Teoriškai galima palikti, bet praktiškai ši teisė beveik nepraktikuojama. Man sunku suvokti, kaip vaikas turintis milžiniškų spragų gali būti keliamas į dar sudėtingesnį mokslo liūna. Juk motyvacija mokytis, kai absol nieko nesupranti - nulinė.

Klaida nr. 4 - mokytojams užkrautas popierizmas.

Turėjau vieną kaimynę, kuri vienoje gimnazijoje dirbo kūno kultūros mokytoja. Tai ji vargšė visą vasarą sėdėjo prie kompo ir rengė mokymo programas, nors jos darbo stažas virš 18 metų. Kitą vasarą istorija kartojosi, nes šiukštu negalima copy-paste naudoti. Absurdas kažkoks. Pradinukų mokytojus baigia užsmaugti kasdieninis TAMO pildymas. Laiko kūribiškiau pasiruošti pamokoms ar sąsiuvinių taisymui lieka mažai. O apie laiką sau iš vis nekalbu.

Klaida nr. 5 - Vadovėliai.

Mano galva jie yra tragiški. Vis kažkokių ekspermentų išlenda, vis kažkokių inovacijų. Blogumas tas, kad tuos ekspermentus ir inovacijas rašo bei tvirtina tie patys "genijai", kurie kurpia egzaminų užduotis, dėl kurių vaikai žiaugčioja.

Klaida nr. 6 - "Kova su patyčiomis"

Reikia kovoti ne su patyčiomis, o su patyčininkais. Ir susikiškit tuos savo psichologus giliai giliai. Jie su savo melancholiškom intonacijom ir migdančiu tonu tik juoką kelia. Kiekvienas "verchas" klasėje ankščiau buvo tiesiai šviesiai vadinamas banditu ir siunčiamas į nepilnamečių koloniją. Tada greit tokie gaidžiai būdavo išrominti. Ir išrominti taip, kad kitiems praeidavo noras alcapones vaidinti.

Turi būti įvesta geležinė taisyklė: Jei mokykloje mokinys nusižudo dėl patyčių - direktorius lekia iš savo posto net nespėjęs savo vazonikų nuo palangės susirinkti. Tada baigsis visokie "Oi, aš nieko nežinojau, klasės auklėtoja manęs neinformavo..." Jei esi direktorius - privalai viską matyti, girdėti ir žinoti., o ne tik į buhalterijos skaičiukus žiopsoti.

-------------
Kol kas tiek, bet dar būtinai papildysiu, nes einu dabar savo trečiokėlio žadinti į mokyklą...