Apie mitybos paskirtį arba Maistas vergams

Taigi, keli žodžiai apie mitybos paskirtį arba apie tai, kodėl turime valgyti ir gerti.

Visų pirma atkreipiu dėmesį į tai, kad kaip taisyklė didžiausias jovalas atsiranda ten, kur paliečiami taip vadinami „savaime suprantami dalykai“, kurių tarsi ir nereikia aiškinti. Pasirodo – reikia! Ir dar kaip, nes nepadėjus pamato, joks statinys „savaime suprantamai“ nestovės.

Maistas žmogaus egzistencijoje atlieka dvi pagrindines funkcijas:

1. Aprūpina organizmą visomis jam būtinomis medžiagomis, iš kurių tas organizmas ir sudarytas – taigi, visų pirma vandeniu (ne skysčiu, o būtent vandeniu!)

2. Aprūpina energija, be kurios net ir geriausias kūnas nustoja gyvenęs – šiaip ar taip, kai žmogus numiršta ir energijos jam nebereikia, kūnas dar kurį laiką išlieka, nors ir pradeda irti.

Kaip matote, kalbu tik apie tai, kas būtina, t.y. apie išgyvenimo sąlygas (pamatą), kurio nepadėjus arba nepakankamai suvokus ir įvertinus, pats gyvenimas pradeda krypti ir griūti. Tuo čia ir užsiimkime – tvirtais namo pamatais, o ne tapetų raštais, dekoracijomis ir interjero detalėmis, kadangi išgyvenimo, tos pirminės būties sąlygos, atžvilgiu puošyba yra antraeilis dalykas.

reklama

1 punkte nurodytos maisto medžiagos yra jau minėtas vanduo (nepamirškite, tai maždaug 70% jūsų kūno tūrio! Aš sakau VANDENS, o ne alaus – pasakykite tai savo vyrams – ar kokio kito birzgalo! Todėl pasistenkite jo įsipilti į save pakankamai ir geros kokybes. Po to seka baltymai, iš kurių audžiami mūsų kūno audiniai – taip, visi iki vieno, įskaitant plaukus ir nagus bei vidaus organus, o ne tik raumenis! – ir riebalai, kurių pagrindinės funkcijos yra šios:

a) pakavimo medžiaga – į juos „įvynioti“ vidaus organai

b) termoreguliacinė medžiaga – saugo nuo temperatūrų svyravimo, visų pirma nuo šalčio

c) „konservai“ tiems atvejams, kai nepakanka šviežio maisto

d) iš jų gaminami hormonai, kurių reikšmingumo žmogaus gyvybinei veiklai tiesiog neįmanoma pervertinti!

e) geriausias energijos šaltinis, kadangi jie yra patys kaloringiausi (kitaip – tai aukščiausios kokybės kuras iš visų galimų)

Štai jums ir „šventoji trejybė“, be kurios išgyventi neįmanoma – vanduo, baltymai ir riebalai! Be šitų trijų – niekaip! Kaip matote, angliavandenių (anglių) tarp jų nėra.

Visus minimus dalykus pirmykštis žmogus (Homo naturalis, net nežinau, kodėl toks apibūdinimas nėra naudojamas plačiau?) gaudavo nemokamai, tik eik ir pasiimk, kai tau reikia ir jautiesi alkanas, mat gyveno faktiniame rojuje ir jam nieko netrūko, kad būti laimingu. Na, išskyrus kultūrą. Taigi, vieną tikriausiai nelabai gražią dieną Homo naturalis ėmė galvoti, kaip čia ką patobulinus ir iš „naturalis“ tapo „culturalis“, t.y. išsitrėmė save iš rojaus ir susikūrė (tebekuria) tai, kas apibendrintai ir yra kultūra. Nesiruošiu to nei neigti, nei kritikuoti – aš ir pats joje gyvenu ir dalyvauju procesuose – o tiesiog konstatuoju faktą ir ieškau variantų, kaip jį optimizuoti, didinant naudą ir mažinant žalą. Na, o dabar užmetam akį, nuo ko ta kultūra prasidėjo? Kad nekankinti ilgomis istorinėmis apžvalgomis – nuo ŽEMDIRBYSTĖS! Taip, pradėjus auginti javus (Egiptas, Mesopotamija) ir atsirado tos civilizacijos, kurios laikomos pirmosiomis. Beje, ar pastebėjote, kaip žemės ūkyje vadinami įvairūs pasėliai? Ogi kultūromis! Kaip tik tas momentas ir yra lūžio taškas, kai į mūsų mitybą buvo įvesti angliavandeniai ir dar dideliais kiekiais. Žmogus rado būdą, kaip palyginti greitai, lengvai ir be rizikos apsirūpinti energetiniais ištekliais. Kas sekė iškart po to? Pirmykštė bendruomenė bemat virto vergvaldiška – t.y. atsirado vergai! Gyvenimas gerėja, ar ne? Čia pat užgimsta ir organizuotos bendruomenės – valstybės, o tai reiškia ir organizuotas žudynes – karus. Angliavandenių kultūra. Suprantu, kad tokie sugretinimai gali atrodyti nejaukūs ar bent jau neįprasti, bet parodykite man, kur jie prasilenkia su logika? Na, o dabar grįžkime į mūsų laikus ir tiesiu taikymu į bet kurią didesnę parduotuvę, pardavinėjančią – dėmesio! – maisto produktus (ne maistą, o būtent produktus!) Ir ką matome? Kokius 70 %, jei ne daugiau, prekybinio ploto užima angliavandeniai! Pigi produkcija, skirta apsirūpinti tokia pat pigia energija, reikalinga tam, kad vergas galėtų dirbti. 70% to, kas neįeina i tuos 3 būtinus dalykus, be ko neišgyvensi! Ar jums tai ką nors sako?!

reklama

Taigi, nesistebėkite ir nepurkštaukite tais atvejais, kai jums atrodo, kad Šarūnas nemandagus ar kad „neužjaučia storulių“ – net labai užjaučiu ir visomis išgalėmis stengiuosi padėti, bet tai yra tiesiog „mission imposible“, kol nepažadintas (neatgaivintas) gebėjimas kritiškai mąstyti, o ne tiesiog slysti „kultūriškai modifikuotu“ paviršiumi, kur už jus galvoja reklamos kūrėjai – juk „apie viską pagalvota“!!!

Todėl pasistenkite savo pačių labui kaskart, kai ranka tiesiasi, o burna žiojasi prieš kokį nors angliavandeninį „skanėstą“ (klecką), kuris visų pirma yra maistas vergams, o kadangi mes dabar vergaujame nebe mojuodami kastuvais ir kauptukais, o kokiu nors mažiau fizinių pastangų reikalaujančiu būdu, tai ir nuodas, kuris patekęs į mūsų vidų dar ir virsta lajumi, o paskui ir ligomis (apie pasibjaurėtiną išvaizdą nė nekalbu), prisiminti šį tekstą, kuriame vyniojimo į vatą ir smegenų pudravimo nė su žiburiu nerasi. Tiksliau – kaip tik atvirkščiai. Tikiuosi, kad bent jau kai kurioms / kuriems iš jūsų tai bus iš kultūrinio letargo kviečiantis pabusti žadintuvo skambutis!