Eligijaus Masiulio pasitraukimas, – bandymas apsaugoti „Liberalų“ partiją nuo likvidavimo?

Arvydas Daunys

Visi kas domisi jau žino apie vakar vykusias kratas liberalų partijos būstinėje, partijos pirmininko E. Masiulio, “MG Baltic” koncerno savininko Dariaus Mockaus namuose ir valdomose patalpose.

Įtarimai šiems asmenims dar nepareikšti, tačiau sulaikytas MG Baltic viceprezidentas Raimundas Kurlianskis, įtariant papirkimą tačiau vėlgi – oficialūs įtarimai jam taip pat dar nepareikšti (šiandien jau paskelbta, kad teismas leido suimti R. Kurlianskį 20 dienų).

STT skelbia, jog turimi duomenys leidžia įtarti, kad vieno koncerno (galimai) atstovai už politinės partijos veikimą (ar neveikimą) jų naudai, perdavė stambų kyšį (apie 100 000 €u) Seimo nariui Eligijui Masiuliui.

Sekantis šachmatų didmeistrio vertas ėjimas dar vakar šioje partijoje padarytas Eligijaus Masiulio – yra jo pareiškimas apie tai, jog, citata:

“Puikiai suprantu, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių negaliu toliau vadovauti Liberalų sąjūdžiui. Nenoriu mesti šešėlio kolegoms, su kuriais daugybę metų dirbome kartu. Taip pat atsisakysiu Seimo nario mandato, nes nesiruošiu dangstytis parlamentaro imunitetu“

Šiuo savo žingsniu Eligijus Masiulis, atrodytų kaip tikras vyras ir garbingas žmogus, nežiūrint į įtarimų korupcija faktą, tuo sukėlęs net tam tikrų visuomenės sluoksnių simpatijas, iš tiesų atitraukia tos visuomenės dėmesį nuo liberalų partijos, prisiimdamas visą ugnį iš spaudos (ir teisėsaugos) pusės į save.

Tačiau, pasikonsultavus su teisininkais, aiškėja įdomūs dalykai. Pasirodo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galioja įstatymai labai aiškiai reglamentuojantys fizinių ir juridinių asmenų korupcijos faktų apibrėžimą ir bausmės už juos taikymą.

Kalbant trumpiau – pagal LR Baudžiamąjį kodeksą:

BK-11str., Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytus nusikaltimus tuo atveju, kai nusikaltimą juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

reklama

Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikaltimus ir tuo atveju, jeigu juos juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikaltimą, baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu taikytume tai Eligijaus Masiulio, kaip parlamentinės „Liberalų“ partijos pirmininko ir Dariaus Mockaus, kaip „MG Baltic“ koncerno savininko atžvilgiu, tai įstatymas bausmę numato jiems asmeniškai, kaip fiziniams asmenims, ir jų vadovaujamoms organizacijoms, kaip juridiniams asmenims. Iki galimo šių organizacijų veiklos sustabdymo, jei tai kelia grėsmę visuomenės gerovei.

Kaži ar kas abejos tuo, jog korupcija yra vienas iš didžiausių vėžinių auglių, ryjančių valstybę iš vidaus ir gręsiančių jos egzistavimui..

Kitomis sąlygomis vertinant pagirtinai Eligijaus Masiulio žingsnį, šiuo atveju tą galima pavadinti bandymu išsukti liberalų partiją nuo bausmės. Nes ji, kaip juridinis asmuo yra įrankis fizinių asmenų (šiuo atveju jos pirmininko) rankose, kuriuo pasinaudodamas jis galimai siekė savo asmeninių ar partinių tikslų, nesuderinamų nei su LR, nei su ES teisės reikalavimais.

“2014 m. ES kovos su korupcija ataskaitoje Europos Komisija nurodo: „Korupcija daro didelę žalą ekonomikai ir visuomenei apskritai. ES valstybės narės nėra apsaugotos nuo šių realijų. Ji daro žalą kokybiškam valdymui, ūkiškam viešųjų lėšų tvarkymui ir konkurencijai rinkose. Kraštutiniais atvejais ji pakerta piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir procesais“.”

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas CCMI/132 Kova su korupcija 2015 m. liepos 29 d., Briuselis:

1.1.3 Korupcija dažnai siejama su šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu. 2013 m. Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo ataskaitoje (SOCTA) Europolas nurodo, kad šiuo metu ES viduje veikia apytiksliai 3 600 organizuoto nusikalstamumo grupių ir tinklų, kurie vis aktyviau skverbiasi į visas ekonomikos sritis.

1.2 Manoma, kad korupcija yra pagrindinė ir didėjanti tarptautinė problema visoje ES ir kitose pasaulio šalyse. Korupcija nėra vien nacionalinis klausimas.

Čia reikėtų pastebėti, jog dauguma pastarųjų metų politinių lozungų buvo siejama būtent su korupcijos ir šešėlio naikinimu. Konservatoriai žadėjo ištraukti milijardą litų iš šešėlio, prezidentė abi kadencijas kovojo su korupcija, o šiandien linksniuojama „liberalų partija“ visur deklaravo savo veiklos skaidrumą ir rūpestį valstybe.

Kokių jie pasiekė rezultatų savo kovos baruose – kiekvienas mato pats. Paradoksas ir komedija – korupcijos šaltiniai kovoja patys su savimi. Koks bus rezultatas galime numatyti be jokio specialaus pasiruošimo. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas aiškiai susiejo korupciją su organizuotu nusikalstamumu ( CCMI/132), o kad korupcija veši mūsų politikoje nedrįsta neigti net patys politikai. Telieka žengti paskutinį žingsnį – įvardinti tiesiai – kas realiai valdo šalį ir imtis priemonių tą raunant su šaknimis.

Jeigu STT ir kiti teisėsaugos organai pasielgs pagal įstatymą – patirsime iki šiol precendento neturėjusį Lietuvoje įvykį – nuteistą politinę partiją, jos pirmininką ir „MG Baltic“ koncerną su jo savininku už prekybą poveikiu.

Mes visi suprantame, kad korupcija galima išimtinai TIK valdančiųjų partijų, galinčių daryti poveikį priimant sprendimu ar kažkam naudingus įstatymus, tarpe. Ir mes matome tų korupcinių sprendimų (ar neveikimo) pavyzdžius. Tai ir „nacionalinio stadiono“ griaučiai Vilniuje, Šeškinėje, tai ir iki IAE uždarymo istorija, tai LEO, tai ir elektros skirstomieji tinklai, tai ir „Independence“ Klaipėdoje, ir..ir..ir..ir..

reklama

Nacionalinis stadionas Vilniuje, Šeškinėje. Statybų pradžia: 1985 metai.
Vaizdas iki šiol nepasikeitęs, tik labiau apgriuvęs. Korupcijos rezultatas.

Ir visam tam nesimato pabaigos, nors, jei paklausytume valdančiųjų partijų pasisakymų ir pažadų – jų skaidrumu negalėtų suabejoti net pats Viešpats Dievas. Visą korupciją vykdo kažkas ir kažkur. Tik ne čia ir ne jie.

Ir visa tai eina tik iš kelių Lietuvą valdančių partijų. Tai negi jų tarpe neįmanoma surasti kaltų? Tada reikia išformuoti jas visas kaip darinius, juolab, kad galiojantys įstatymai tą numato.

Tam, kad išvengti liberalų partijos nuteisimo, E. Masiuliui matomai buvo pažadėta laisvė, mainais į politinės karjeros atsisakymą. Ir tikėtina, jog jis suprato savo padėties beviltiškumą pakankamai aiškiai, jei taip greitai priėmė sprendimą. Šią bylą galima suprasti, kaip susidorojimą su politiniu konkurentu, pakišant jam tai, ko jis matomai negalėjo atsisakyti – pinigus. Juk visi prisimename jo sparnuotą frazę: „Už 5 tūkstančius litų gali dirbti tik beprotis arba vagis“.

Dabar Eligijus Masiulis įrodė, jog jis tikrai ne kvailys.

Tad norėtųsi palinkėti STT ir kitoms teisėsaugos struktūroms kietesnio stuburo tiriant šią bylą, ir žinoma neleidžiant atskirti vykdytojų, nuo jų atstovaujamų darinių. Kaip politinių, taip ir komercinių.

Yra daugybė šaltinių apibrėžiančių korupciją, kovos su ja būtinybę ir principus bei jų taikymą.
Rašydamas straipsnį rėmiausi kai kuriais iš jų. Todėl tikėkimės, jog Lietuvos teisėsauga turės kuo remtis priimdama sprendimus šios bylos atveju.

Medžiagą parinko: Gediminas Paplauskas

šaltiniai:

TEISMŲ PRAKTIKA KORUPCIJOS BYLOSE Autoriai: Dr. Inga DAUKŠAITĖ Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas CCMI/132 Kova su korupcija 2015 m. liepos 29 d., Briuselis

JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJA PRIEŠ KORUPCIJĄ

Europos Tarybos konvencijos

• Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos (ETS Nr. 173)
• Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos (ETS Nr. 174)
• Papildomas protokolas prie Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos (ETS Nr. 191)

Europos Tarybos Ministrų komitetas

• Rekomendacija Nr. R(2003) 4 „Dėl bendrųjų taisyklių prieš korupciją politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo srityje“
• Rekomendacija Nr. R(2000) 10 „Dėl valstybės pareigūnų elgesio kodekso, įskaitant Pavyzdinį valstybės pareigūnų elgesio kodeksą (priedas) – Aiškinamasis memorandumas“
• Rezoliucija (97) 24 „Dėl dvidešimties pagrindinių kovos su korupcija principų“

GRECO atlikti Lietuvos vertinimai

• Ketvirtasis vertinimo etapas (nuo 2012 m.)
Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija – Lietuvos vertinimo ataskaita, 2014 12 12

• Trečiasis vertinimo etapas (nuo 2007 m.)
Vertinimo ataskaita pagal I temą (inkriminavimas)
Vertinimo ataskaita pagal II temą (politinių partijų finansavimas)
Rekomendacijų įgyvendinimo pagal I ir II temą ataskaita

Ir t.t. ir pan.