Rusija praktikuoja branduolių raketų atakas prieš JAV

Remiantis Londone įsikūrusios idėjų kalvės „European Leadership Network“ (ELN) ataskaita per aštuonis mėnesius buvo mažiausiai 40 jautrių incidentų susijusių su Rusijos karinėmis pajėgomis ir pratybomis, iš kurių 11 incidentų ELN priskyrė prie „ypač rimtų“. Rusijos kariuomenė ir NATO pajėgos dėl NATO remiamo 2014 vasario perversmo Ukrainoje buvo daug kartų priartėjusios prie karinio konflikto.

ELN rašo, kad NATO-Rusijos santykiai nuo 2014 kovo mėnesio yra atsidūrę “situacijoje, kurioje nepasitikėjimas, baimė charakterizuoja kintamą atšalimą tarp branduolinį užtaisą turinčios valstybės (Rusijos) ir branduolinio ginkluoto aljanso (NATO).“

Toliau ELN Ataskaitoje rašoma:

„Įamžinti tą tikrovę, tokiomis aplinkybėmis apibūdintą šiame pranešime, yra geriausiu atveju pavojinga. Blogiausiu atveju, tai galėtų pasirodyti katastrofiška.“

ELN yra sudarytas iš aukščiausių lygio saugumo oficialių asmenų iš keleto Europos imperialistinių šalių. ELN tarybą sudaro Miuncheno Saugumo Konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris, buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana, buvę gynybos ministrai Des Browne ir Malcolm Rifkindas (Didžioji Britanija), Volkeris Ruehe (Vokietija), Alain Richardas (Prancūzija) ir buvęs JT Specialus Komisaras Irakui Rolfas Ekeusas. Savo pranešime ELN atidžiai atrenka incidentus, kuriuose Rusijai apgaulingai priskiriamas agresoriaus vaidmuo.

Nepaisant to, ataskaitoje surašyti incidentai aiškiai rodo didžiulį pavojų žmonijos išlikimui dėl JAV vadovaujamo NATO aljanso beatodairiškos eskalacijos pasekmių.

Pasaulio šalių karinės pajėgos yra aukščiausioje karinėje parengtyje, tarp jų ir NATO naikintuvai patruliuojantys virš Baltijos šalių erdvės galintys greitai pasiekti ir Rusijos miestus.

Nedidelis nesusipratimas tarp Rusijos ir NATO pajėgų, naikintuvų ir karo laivų plaukiančių į rytų Europą, ar dislokuotų Šiaurės Amerikoje ir Ramiajame vandenyje gali greitai išaugti iki globalaus branduolinio konflikto.

ELN savo ataskaitoje išskyrė tris reikšmingiausius „didelės rizikos“ incidentus

Pirmasis “didelės rizikos” incidentas įvyko kovo 3 d. kuomet vos nesusidūrė iš Kopenhagos oro uosto pakilęs SAS 737 aviakompanijos keleivinis lėktuvas su 132 keleiviais ir Rusijos žvalgybinis lėktuvas, kuris Britų duomenimis neperdavė savo identifikacijos. Remiantis ELN, lėktuvų susidūrimas vedęs prie keleivių mirčių galėtų privesti NATO klasifikuoti “tolimesnius neregistruotus ar aklus oro veiksmus Europoje kaip keliančius grėsmę gyvybei reikalaujančius stipraus prevencinio sulaikymo.”

reklama

Tai reiškia, kad NATO galėtų priimti visų Europoje skraidančių objektų aptikimo ir sunaikinimo politiką galinčią padidinti karo riziką su Rusiją.

Antrasis taip vadinamas “didelės rizikos” incidentas įvyko rugsėjo 5 dieną, praėjus 5 dienom po JAV prezidento Baracko Obamos vizito Estijoje, kurioje Obama Estus įtikinėjo Vašingtono „amžina parama“ prieš Rusija.

2014 rugsėjo 5 dieną Estijos pasienio poste (NATO teritorijoje) Rusijos saugumo agentų buvo pagrobtas Estijos saugumo darbuotojas Estonas Kohveris, kuris vėliau buvo pervežtas į Maskvą ir apkaltintas šnipinėjimu. Jei incidentas būtų pasibaigęs gyvybės praradimu, tuomet galėjo būti pavojinga ir nekontroliuojama eskalacija, rašo ELN.

Daugelis ELN pranešime minimų incidentų rodo, kad pagrindinė karo grėsmė kyla iš agresyvios NATO politikos. Estija yra maža, nebranduolinė Baltijos valstybė, kurioje gyvena 1.3 mln. žmonių. Estija galėtų pati naudoti diplomatinius kanalus sprendžiant problemas susijusias su Rusija ir nerizikuotų karine eskalacija prieš Rusija, jei Estija iš JAV ir NATO negautų paskatinimo ir stiprios paramos, tame tarpe ir tiesioginės karinės paramos kovoje prieš Rusija.

Trečiasis „didelės rizikos” incidentas buvo Švedijos medžioklė paskui Rusijos povandeninį laivą tariamai buvusi Švedijos teritoriniuose vandenyse nuo spalio 17 iki spalio 27 dienos. Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Sverkeris Goransonas pabrėžė, kad Švedija buvo pasirengusi naudoti karines pajėgas, kad priverstų povandeninį laivą iškilti į paviršių. Jei Rusijos povandeninis laivas būtų surastas ir Švedijos valdžia būtų panaudojusi karinę jėgą, tai galėjo privesti prie karinių nuostolių ir po to sekančio Rusijos karinio atsako, rašo „European Leadership Network“

Šioje ataskaitoje iškeltos konfliktų ir branduolinio karo grėsmės pabrėžia katastrofines kapitalistinio pasaulio krizes. Po Berlyno Sienos griūties, kuri privedė prie Tarybų Sąjungos Stalinistinės biurokratijos žlugimo ir kapitalizmo restauracijos iš karto buvo rengiamasi naujam pasauliniam karui – imperialistinės jėgos iš karto pradėjo manipuliuoti buvusiomis tarybų sąjungos respublikomis, kad galėtų supti ir skaldyti Rusiją.

Pagrindinis pavojus yra agresyvi JAV ir NATO šalių politika, kurioms vadovauja JAV ir Vokietija. JAV ir Vokietija rėmė 2014 Ukrainos fašistinį valstybinį perversmą. Po to ir Ukrainos pilietinį karą rytų Ukrainoje tarp Kijevo režimo ir etninių rusų. Prisidengiant tariama Rusijos grėsme JAV ir NATO dislokavo papildomas NATO pajėgas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse.

Ši JAV karinė kolonizacija NATO šalių vyriausybių buvo pateisinta žmonėms meluojant, kad JAV savo pajėgas dislokavo siekdamas užtikrinti NATO šalių „laisvę“. Tačiau buvo nuslėpta branduolinio karo grėsmė, kurią sukeltų JAV/NATO aljanso puolimas prieš Rusiją.

Reikia pastebėti, kad ELN vengė savo ataskaitoje paminėti branduolinio ginklo incidentus. Kaip bebūtų, JAV/NATO ir Rusija ruošia savo karines branduolines pajėgas. Vašingtonas niekada nebuvo priėmęs įsipareigojimo, kuris garantuotų, kad JAV nebus pirmoji šalis, kuri kariniame konflikte pirmoji panaudos branduolinį ginklą.

Aukšti Rusijos generolai spaudžia Kremlių aiškiai apibrėžti scenarijų, kuriame Rusijos pajėgos galėtų suduoti branduolinį smūgį NATO šalims.

2014 gegužės mėnesį abi pusės – Rusijos ir JAV strateginės branduolinės pajėgos vykdė karines pratybas. Rusijos karinės pratybos parodė kaip gali būti naudojami raketiniai daliniai, artilerija, aviacija ir priešlėktuvinė gynyba, pavyzdžiui sunaikinti karius sausumoje ar atmušti masinį raketų, aviacijos ar branduolines priešo atakas. Be to, karinės pratybos parodė, kaip atakų metu suduoti smūgi raketomis su branduoliniu užtaisu. Tai buvo imituojamos Rusijos atsakomosios branduolinės atakos prieš tariamą NATO branduolinę ataką prieš Rusiją.

2014 rugsėjo mėnesį, kai Rusija vykdė karines branduolinio ginklo panaudojimo pratybas, Rusijos generolas Jurijus Jakubovas sakė: „Mano nuomone mūsų svarbiausias priešas yra JAV ir Šiaurės Atlanto blokas (NATO)… Yra būtina peržiūrėti sąlygas, kuriomis Rusja galėtų smogti prevencinį smūgį Rusijos strateginių raketų pajėgomis.”

reklama

Tačiau ELN nutylėjo kitą incidentą: 2014 rugsėjo mėnesį Rusijos strateginiai bombonešiai TU – 95 virš Labradoro jūros netoli Kanados praktikavo sparnuotųjų raketų atakas prieš Jungtines Amerikos Valstijas. Nors Rusijos lėktuvai buvo už Kanados Oro erdvės identifikavimo zonos (Air Defense Identification Zone), tačiau tai buvo provokacinis žingsnis ir dar tuo metu, kai Velse vyko NATO šalių vadovų susitikimas. Sparnuotos raketos paleistos iš Labradoro jūros galėtų pasiekti Otavą, Niujorką, Vašingtoną, Čikagą ir Norfolko karinę jūrų bazę. Sparnuotos raketos, kurias į šiuos miestus galėtų paleisti Rusijos strateginiai bombonešiai gali būti apginkluotos ir atominiais užtaisais.

Šis incidentas, kuris aiškiai rodo JAV politikos keliamą grėsmę, Lietuvoje propagandinės žiniasklaidos buvo nutylėtas.

Rusijos branduolinio karo žaidimai ore, sausumoje ir po vandeniu

Lapkričio 1 d. Rusija išbandė tarpkontinentinę balistinę raketą «Тополь-М». Raketa, kurioje buvo imituotas branduolinis užtaisas buvo paleista iš Archangelsko Plesecko kosmodromo ir po kelių minučių tiksliai pasiekė taikinį Kamčiatkos pusiasalyje.

Spalio 31 sieną Norvegijos Bodø karinėje bazėje į orą buvo pakelti Norvegijos naikintuvai F-16, kai keturi Rusijos Tu-95 strateginiai bombonešiai priartėjo prie Norvegijos iš šiaurės rytų pusės. Bombonešiai skridę iš Rusijos Kolos pusiasalio per Barenco jūrą buvo lydimi keturių gabenančių degalus IL-78 lėktuvų

Spalio 29 dieną į orą buvo pakelti du Norvegijos F-16 naikintuvai, kai NATO radarai aptiko panašios sudėties Rusijos strateginių bombonešių grupę susidedančią iš keturių strateginių bombonešių ir keturių gabenančių degalus lėktuvų, kurie skrido išilgai Norvegijos šiaurinio kranto. Šeši iš lėktuvų apsisuko ir vėl skrido į šiaurę virš Norvegijos ir Barenco jūros kol pasiekė Rusiją. Likę du skrido į pietus nuo Portugalijos oro erdvės.

NATO iš karto išplatino pareiškimą, kad “skydžiai rodo neįprastą skrydžių aktyvumo lygį Europos oro erdvėje“.

Rusijos strateginiai bombonešiai TU-95 yra turbo-propeleriniai lėktuvai sukurti Šaltojo Karo metais gabenti branduolinį ginklą. Dėl savo ilgų skrydžių nuotolių yra priskirti prie strateginių branduolinių pajėgų.

Dokumentis filmas pasakojantis Rusijos strateginių bombonešių istoriją:

Spalio 29 dieną Barenco jūroje pirmasis 4 klasės raketinis strateginės paskirties povandeninis kreiseris “Юрий Долгорукий” iššovė Bulava tipo balistinę raketą. Tai buvo pirmas kartas, kai Bulava raketa buvo naudojama karinėms pratyboms. Ankstesni Bulava raketos paleidimai buvo tik bandomieji naujo ginklo tyrimai.

Tai buvo pirmas kartas, kai Borey klasės povandeninis laivas buvo pilnai apginkluotas ir karinių pratybų metu su savimi turėjo 16 raketų, kurių kiekviena gali nešti daugiau, kaip po 10 atominių užtaisų.

Taigi, per 72 valandas Rusija išbandė visą savo branduolinę triadą – ore, sausumoje ir po vandeniu.

Rusijos strateginiai bombonešiai patruliuos prie JAV krantų

Toliau didėjant įtampai tarp Rusijos ir JAV dėl NATO remiamo Kijevo režimo ir rytų Ukrainos sukilėlių lapkričio 11 dieną Rusijos gynybos ministras Sergėjus Shoigu pareiškė, kad Rusija atnaujina savo strateginių bombonešių reguliarius patruliavimo reidus tarptautinėse oro erdvėse prie JAV krantų.

Shoigu davė aiškiai suprasti, kad tai Rusijos atsakas į NATO keliamą grėsmę Ukrainos kariniame konflikte, kuriame yra NATO šalių kurstomos anti-Rusiškos nuotaikos ir telkiama JAV/NATO kariuomenės dislokacija šalia Rusijos sienų. Shoigu taip pat sakė, kad Rusijos strateginiai bombonešiai atliks ir žvalgybinę misiją – stebės užsienio šalių karinius veiksmus sausumoje ir jūroje.

Maskva taip pat derasi dėl savo karinių bazių visame pasaulyje: Viduržemio jūroje – Alžyre ir Kipre; Pietų Amerikoje – Nikaragvoje, Venesueloje ir Kuboje; Indijos vandenyne – Seišelių salose; Pietryčių Azijoje – Singapūre ir Vietname. Be to, Rusija sustiprins savo karines pajėgas Krymo pusiasalyje.

Tai pirmas kartas, kai po Šaltojo Karo pabaigos (kuris iš tikrųjų niekada ir nebuvo pasibaigęs) Rusija planuoja reguliarius patruliavimo skrydžius šalia JAV krantų.

Rusijos strateginiai bombonešiai niekada nepatruliavo virš Meksikos įlankos, net ir Šaltojo karo metu. Šaltojo karo metu virš Meksikos įlankos skrisdavo kitų tipų lėktuvai, tarp jų ir žvalgybiniai, bei lėktuvai ieškantys povandeninių laivų.

Pentagono atstovas pul. Steve Warren paneigė, kad tai galėtų būti Rusijos priovokacija. Jis sakė, kad Rusija turi, kaip ir kita šalis turi teisę pykdyti skrydžius tarptautinėse oro erdvėse ir tarptautiniuose vandenyse.

Rusijos veiksmai yra grynai atsakomieji. Tačiau pagrindinė atsakomybė dėl galimo karo grėsmės tenka JAV/NATO aljansui.