Džiuljetto Kjeza: rusofobijos banga sukelta tam, kad paruošti žmones tikram karui

Italų rašytojas ir visuomenės veikėjas Džiuljetto Kjeza (Giulietto Chiesa) nesenai pristatė savo naują knygą “Rusofobija 2.0”. Džiuljetto Kjeza savo knygoje bando atskleisti “iš kur auga rusofobijos ir putinofobijos isterijos “kojos”? Kur gali ji nuvesti Europą ir pasaulį? Kokią rolę tame vaidina Baltijos šalys?”. Knygos išleidimo proga rašytojas davė interviu laikraščiui “Komsomolskaja pravda”.

Džiuljetto Kjeza:

Savo knyga aš norėčiau informuoti žmones, kad situacija, kurioje mes šiandien gyvename – visiškai nauja. Tai jokia ne nauja šaltojo karo fazė. Šaltojo karo metu buvo pagarba tarp dviejų stovyklų. O dabar Amerika ir Vakarai, tiesiogine prasme, įžeidinėja Rusiją ir jos prezidentą. Tai posūkis neturintis precedento.

Jie supranta, kad Rusija dabar – tai vienintelė valstybė, kuri gali sustabdyti jų imperiją. JAV vadovybė skaito, kad Rusiją reikia palaužti. Todėl karinio susidūrimo pavojus - akivaizdus, ir jis auga. Vakarai kažkodėl skaito, kad Rusija negali apsisaugoti, ir pas kai kuriuos jos lyderius yra pagunda pradėti realią karinę konfrontaciją.

reklama

Dauguma Amerikoje galvoja, kad Rusiją galima palaužti labai lengvai. Taip, Rusiją jau vieną kartą užgrobė. Tai buvo tuojau po Tarybų Sąjungos griūties, kada į valdžią atėjo ponas Jelcinas ir jo komanda.

Jie pardavė Rusiją už teisę likti prie valdžios. Ir todėl Amerika iki šiol jaučiasi nugalėtoja. Pas ją liko „galvos svaigimas nuo sėkmių“. Ji liko vienintele super valstybe. Ji gali sau leisti bet kokį kaprizą, ir niekas jai nesipriešins.

Buvo tokia idėja: mes galime palaužti Rusijos prezidentą ir šalies moralinę dvasią. Mes galime sukurti sunkias ekonomines sąlygas, kurių jie neatlaikys, gyvenimo lygis kris, o po to mes pastatysime prie valdžios mūsų žmogų, kaip tai buvo po TSRS griuvimo. Jie manė, kad tai labai lengva.

Jie pradėjo provokacijas Ukrainoje, po ko įvedė sankcijas, po to, panaudojo įtaką Saudo Arabijos ir kitų naftą išgaunančių valstybių, kad suduoti Rusijai, kaip naftos ir dujų išgavėjui. Tai buvo tikras plataus masto puolimas. Ir jie skaitė, kad po dviejų metų Putinas bus pašalintas iš žaidimo.

Tai buvo 2014 metais. O dabar mes esame 2016-siais. Putinas – toje pačioje vietoje. Rusija – toje pačioje vietoje. Ir ne tik „toje pačioje vietoje“. Pirmą kartą per pastarąjį amžiaus ketvirtį Rusija suprato, kad egzistuoja. Rusų tauta atrado save po 1991 metų tragedijos. Staiga pasirodė, kad Rusija – stipri valstybė su milžinišku potencialu, ir Vakarai nežino, ką su tuo daryti. Štai tragedija.

Europa ir JAV yra paveiktos įspūdžio, kaip Sirijoje Rusija pademonstravo savo galią visomis kryptimis – diplomatijos, karine. Dalį politikų tai išblaivė. Bet kita dalis, kuri realiai valdo Ameriką, nori eiti toliau, jie pasiruošę rizikuoti. Štai kur mes esame dabar. Pasirengimo fazėje, kada Vakarai mano, kad gali ir turi rizikuoti.

Praeito šimtmečio pradžioje planetoje gyveno 1,2 milijardai žmonių. O jau jo pabaigoje viršijo septynis milijardus. Situacija pasikeitė iš pagrindų. Bet Vakarai ir toliau laiko save pasaulio centru. Ir tiki, kad jų taip vadinamos vertybės dar valdo pasaulį. Bet tai jau ne taip. Imperijos, kuri gali diktuoti visiems savo sąlygas, jau neegzistuoja. Jie jau nebegali valdyti Kinijos. Ir staiga suvokia, kad negali valdyti ir Rusijos.

reklama

Nei Europos, nei Amerikos ekonomikos neauga. Skaičiai, kuriuos jie pateikia, praktiškai visi – falsifikatas, iliuzija, apgaulė. Jie spausdino gigantiškus kiekius pinigų per pastaruosius 50 metų. Bet anksčiau ar vėliau šitas mechanizmas sulūš. Ir reikia aplenkti situaciją. Reikia surasti atpirkimo ožį.

Rusija – tai priešas. Rusija – tai agresorius. Tokiu būdu, balta virsta juoda, ir atvirkščiai. Ši istorija apie tai, kad Rusija užpuolė Ukrainą. Tai nesąmonė. Tai tiesiog sugalvojo. Nes visa sistema masinių informacijos priemonių – rankose apibrėžtų sluoksnių, kurie su jų pagalba manipuliuoja milijardu žmonių.

Bet rezultate tie, kas sukūrė šią situaciją, patys nežino, ką daryti. Jie neturi perspektyvos. Jie neturi laiko, jie skuba, kad susigrąžinti buvusią galią. Bet tai jau neįmanoma. Nes yra dar šeši milijardai žmonių, kurių neįmanoma sušukuoti su JAV šukomis. To pasekoje mes greitais tempais artėjame į susidūrimą. Ne dėl Rusijos kaltės. <...>

Aš skaitau, kad ši rusofobijos banga sukelta tam, kad paruošti žmones tikram karui. Tai bandymas sukurti masinę neapykantą Rusijai ir Putinui ir paruošti dirvą realiems susidūrimams. <...>

Aš kiekvieną dieną skaitau vakarų spaudą. Ir iš kiekvienų trijų straipsnių dviejose kalbama apie tai, kad Rusija ruošiasi užpulti Baltijos valstybes. Tai juokinga. Tuo gali tikėti tiktai žmonės, kurie apgauti, kuriais manipuliuoja.

Prie trijų valstybių su isteriška rusofobija priklauso ir Lenkija. Ir ką tai reiškia Europai? Formaliai šios keturios valstybės priklauso Europai. Bet prie to demonstruoja visiškai ne europinį mastymą. Tokių nuotaikų neegzistuoja Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Tai visiškai kita psichologija, kitokia sielos būklė. Europa eina kita kryptimi, pas ją kitos problemos. Niekas Italijoje negalvoja, kad mes turime kovoti Rusijoje. Niekas. Netgi premjeras. Niekas Italijoje nenori sankcijų prieš Rusiją. Bet mes jas pasirašėme todėl, kad Amerika diktuoja, štai ir viskas.

Jeigu Europa veiks ir toliau pagal JAV diktatą, ji – pasmerkta.

Vertė Algimantas Lebionka

https://www.youtube.com/watch?v=uoWz18-S2kQ