Enzimų terapjos preparatais traumas gydosi Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkai

Deja, nuo traumų, didelių ar mažų, nesame apsaugoti nė vienas. Suprantama, kad, jas patyrę, norime kuo greičiau pasveikti ir kartu vartoti kuo mažiau vaistų.

Kaip greičiau pasveikti patyrus traumą? Apie tai kalbamės su Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiuoju gydytoju sporto mediku dr. Daliumi Barkausku.

Kokias traumas dažniausiai patiria žmonės, ypač sportuojantys? Kaip jas galima suskirstyti?

Traumas galima skirstyti į ūmines ir lėtines. Ūminės traumos atsiranda staiga ir dėl aiškaus sužalojimo, pvz., griuvimo, patempimo, smūgio, kt. Lėtinės traumos yra pagrindinė problema tiek profesionaliame sporte, tiek kasdieniniame gyvenime, nes jos gana sunkiai gydomos. Kita vertus, lėtinės traumos neatsiranda staiga, jos vystosi lėtai, po truputį ir gali tęstis mėnesių mėnesius.

Pagal sunkumą traumas galima suskirstyti į lengvas, vidutines ir sunkias. Lengvos traumos – tai sumušimai, patempimai, nubrozdinimai. Šiais atvejais nėra sąnario nestabilumo, jis savo funkciją atlieka, vyrauja lokalus skausmas, kuris dažniausiai ir negydant praeina per 5–7 dienas. Vidutinio sunkumo trauma – tai gilesni raumenų pažeidimai su tarpraumenine kraujosruva; susižeidus sąnarį, jis būna iš dalies nestabilus. Tokios traumos dažniausiai reikalauja imobilizacijos ir gydymo. Sunkios traumos – kai raištis plyšta visiškai ar beveik visiškai, įplyšta raumuo, nutrūksta sausgyslė, taip pat kai įvyksta įvairūs lūžiai ir t.t. Esant sunkiai traumai, reikalinga arba imobilizacija, arba daugeliu atvejų – chirurginis gydymas.

Kas, patyrus traumą, vyksta sužeidimo vietoje? Ar visada trauma siejama su uždegimu?

Trauma ir uždegimas – tarsi broliai dvyniai. Klasikiniai uždegimo požymiai yra patinimas, paraudimas, audinių paburkimas, šiluma/karštis sužeidimo vietoje, sumažėjusi funkcija. Pagal traumos sunkumą uždegimas gali būti stipresnis ar silpnesnis. Jeigu pažeidžiamas audinių vientisumas, visada atsiranda kraujosruvų. Kraujo išsiliejimo kiekis gali sukelti nervų suspaudimą, todėl būtina įvertinti, kiek kraujo išsiliejo, nes tai gali sukelti tam tikras komplikacijas.

reklama

Kokios rimtų ir nerimtų traumų pasekmės?

Rimtą traumą galima įtarti, kai, pvz., yra pažeista galūnė ir žmogus negali jos judinti dėl skausmo ar kitų priežasčių. Tada būtina kreiptis į medikus, kad būtų atlikta rentgenograma, paskirtas gydymas. Jeigu nukentėjusysis gali judinti sužeistą galūnę, vis tiek reikėtų apsidrausti ir pasirodyti gydytojui. Jeigu sužeista vieta patinsta, tai irgi gali būti sunkios traumos požymis.

Jeigu yra nubrozdinimas, patempimas ar sumušimas, tokius sužeidimus, kaip, beje, ir visas kitas traumas, lydi vadinamoji simptomų triada – tai patinimas, skausmas, kraujosruvos. Tačiau sprendimą, sunki trauma ar nelabai, lemia ne tik visų minėtų požymių stiprumas (kuo sunkesnė trauma, tuo stipresni visi simptomai). Be jų, reikia įvertinti ir sąnario būklę, ar jis stabilus. Apskritai traumą reikia vertinti pagal „blogesnį scenarijų“ ir geriau apsidrausti ir nuvykti pas gydytoją negu manyti, kad trauma lengva, kai iš tikrųjų taip nėra.

Kokie tikslai keliami gydant traumas? Žmogaus lūkesčiai aiškūs: kuo greičiau pasveikti ir kad kuo mažesnis būtų šalutinis vaistų poveikis.

Patyrus traumą dažniausiai reikia kiek galima sumažinti aplinkinių audinių pažeidimą. Kartais uždegimo reakcija būna neadekvati, todėl dedamas spaudžiamasis tvarstis, kuris stabdo kraujo išsiliejimą. Sužeista vieta šaldoma, jei tai galūnė – ji pakeliama, kad mažiau pabrinktų. Taip pat gali būti paskirta uždegimą reguliuojančių (sisteminių fermentų, biologinių vaistų), tam tikrais atvejais – uždegimą slopinančių vaistų.

Gydant traumas siekiama sumažinti patinimus, kraujosruvas, skausmą, sumažinti, bet visiškai neslopinti uždegimo, atkurti pažeistos vietos funkcijas, sutrumpinti sirgimo laiką. Gydymo taktika parenkama ne tik pagal sužeidimo sunkumą, bet ir atsižvelgiant į sužalotą vietą, audinį.

Visada siekiama vartoti vaistų, kurie kelia kuo mažiau šalutinių poveikių. Tačiau yra būklių, kai uždegimą slopinančių vaistų vartoti būtina, nors jie ir yra iš tų preparatų, kurie gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Pvz., kai žmogus kenčia neproduktyvų, t.y. ramybės metu ar miegant pasireiškiantį skausmą, jį slopinti būtina, ir tai daroma skiriant uždegimą slopinančių vaistų. O jei skausmas pasireiškia tik kai galūnei ar audiniui tenka krūvis, galima kitokia gydymo taktika, kiti preparatai ir procedūros.

Ar reikia slopinti uždegimą?

Reikia suprasti, kad uždegimas ir yra gijimas. Jeigu uždegimą nuslopinsime visiškai – nepasveiksime. Uždegimas – natūrali organizmo reakcija, tačiau ji turėtų būti adekvati. Kitaip tariant, visiškai slopinti uždegimą yra klaida. Moksliniai tyrimai rodo, kad nesaikingas uždegimą slopinančių vaistų vartojimas gali lėtinti gijimo procesą.

Kuo patyrus traumą gali būti naudinga sisteminė enzimų (fermentų) terapija?

Sisteminė enzimų (fermentų) terapija – tai gydymas specialiai sudarytais fermentų deriniais. Būtent sisteminė enzimų terapija atitinka bene visus uždegimo ir traumų gydymui keliamus uždavinius: veikti uždegimo priežastį, ne slopinti uždegimą, o leisti organizmui sveikti pačiam, turėti minimalų šalutinį poveikį, o svarbiausia – skatinti sveikti gretai. Kuo greičiau žmogus pradedamas gydyti enzimais, tuo rezultatas gydant traumas ir uždegimus būna greitesnis ir efektyvesnis.

reklama

Taigi sisteminė enzimų terapija gydant traumas:

• pasižymi uždegimą reguliuojančiu, o ne slopinančiu, poveikiu;
• sutrumpina sveikimo laiką, greičiau išnyksta kraujosruvos, sparčiau ir optimaliau vyksta audinių gijimas. Tačiau reikia žinoti, kad tiesiogiai skausmo jie neslopina.

Kuo sisteminė enzimų (fermentų) terapija skiriasi nuo kitų gydymo metodų?

Visų pirma, sisteminiai fermentai – tai medžiagos, kurias atpažįsta mūsų organizmas, jos nėra jam svetimos, todėl dažniausiai kokių nors nepageidaujamų poveikių nesukelia. Jie yra augalinės ir gyvulinės kilmės, t.y. natūralūs. Pvz., sisteminių fermentų preparatuose esantis papainas išskiriamas iš papajos, bromelainas – iš ananasų, tripsinas – iš veršelių, kiaulių kasos. Taigi pagrindinis išskirtinumas yra natūralumas, saugumas ir minimalus arba visiškas šalutinių poveikių nebuvimas. Svarbu, kad šie sisteminių fermentų preparatai yra saugūs jų vartojant didelėmis dozėmis, ilgą laiką. Todėl jie tampa labai aktualūs, kai trauma yra lėtinė ir ją gydyti reikia ilgai, nes ilgalaikis cheminių vaistų vartojimas gali kelti riziką. Iš kitos pusės, sisteminiai fermentai puikiai veikia, optimizuoja mikrocirkuliaciją. O tuo negali pasigirti kiti preparatai. Žinome, kad kartais vaisto efektyvumas ribojamas dėl to, kad žmogaus kūno mikrocirkuliacija yra neoptimali ir reikiama vaisto dozė nepatenka į audinius. Sisteminiai fermentai mikrocirkuliaciją pagerina.

Kokia sisteminės fermentų terapijos vieta gydant sunkias ir nesunkias traumas, gydant ligonius po operacijų?

Fermentų preparatai – tai pagalbinė terapija, kurią visada galima skirti norint pagreitinti traumos gijimą. Jau minėti tripsinas ir bromelainas optimizuoja uždegimą, veikdami įvairius jo parametrus. Rutozidas, esantis fermentų preparatuose, išgaunamas iš gėlės (japoninės soforos). Jis labiausiai veikia kraujotaką, būtent stabilizuodamas kapiliarinę kraujotaką, mikrocirkuliaciją, dėl to greičiau praeina kraujosruvos. Taip pat fermentai mažina patinimą. Taigi jie veikia visus nesunkios traumos požymius – uždegimą, patinimą, karščiavimą, mažina kraujosruvas. Svarbu, kad visi preparate esantys fermentai veikia sinergiškai, t.y. stiprina vienas kito poveikį.

Fermentai greitina audinių gijimą ir po operacijos, nes jie pasižymi ir imunomoduliuojamuoju poveikiu, t.y. veikia imuninę sistemą, kuri yra pagrindinis tiek uždegimo, tiek kitų regeneracinių procesų reguliatorius. Po chirurginių operacijų fermentai padeda greičiau užgyti žaizdoms, randams, mažina pabrinkimą, greitina patinimų, kraujosruvų „išsivaikščiojimą“.

Kada reikėtų pradėti fermentų terapiją?

Fermentų terapija rekomenduojama nuo pirmos sužalojimo dienos, t.y. kuo anksčiau, tuo geriau.Jeigu planuojama operacija, iki operacijos jų skirti nerekomenduojama, nes fermentai truputį mažina kraujo krešumą, ir tai gali ilginti kraujavimo laiką. Po operacijos patariama pradėti vartoti praėjus 5–7 dienoms.

Ar Jūs savo praktikoje skiriate fermentų? Kokiais atvejais?

Savo praktikoje sisteminių fermentų skiriu labai dažnai. Galima sakyti, kad jie yra mano kasdieninis preparatas. Jo rekomenduoju ne tik sportininkams ar patyrusiems sporto traumas. Nemažai žmonių kenčia dėl įvairių ligų ar traumų sukeltų lėtinių sąnarių skausmų. O sisteminiai fermentai kaip pagalbinis gydymo būdas tinka esant daugeliui sutrikimų ar ligų, kilus ūminėms ar lėtinėms traumoms.

Nemažai dirbate su sportininkais. Kokią jiems naudą gali duoti fermentų terapija?

Profesionaliame sporte ši terapija vartojama ir patyrus traumas, ir jų profilaktikai, nes sisteminiai fermentai gali pagreitinti audinių atkūrimą, pagerinti kraujotaką, raumenų būklę. Kontaktinėse sporto šakose sisteminė fermentų terapija vartojama tam, kad greičiau išnyktų kraujosruvos, sparčiau vyktų gijimas. Kartais pajuokauju, kad sistemine fermentų terapija gydosi bene visa mūsų olimpinė rinktinė.

Dėkojame už pokalbį.