Feminizmas kuria iliuzijas

Feminizmas sukuria moterims iliuziją, kad vyrai apskritai nereikalingi, kad moterys viską gali pačios, o jeigu taip, tai „teisingas pasaulis“ – tai būtent moteriškas pasaulis, o viskas, kas buvo iki jo – tai klaida, iškrypimas, kurį „seksistai“ sukūrė vaikydamiesi sau naudos.

Visi tie lozungai „We can do it! drauge su gausiomis istorijomis apie tai, kaip moterys įsisavino dar vieną grynai vyrišką profesiją, sudaro publikai įspūdį, kad moterys veikia jau visose sferose – ar aria, ir sėja, ir mokslą stumia į priekį, ir šachtose anglį kasa, ir raketas pilotuoja. Nos jeigu išnertume iš virtualaus žiniasklaidos pasaulio ir apsidarytume aplinkui, tai paaiškėtų, kad beveik visus sunkiausius ir kenksmingiausius darbus dirba išimtinai vyrai, kad moterų skaičius tose „grynai vyriškose“ profesijose matuojamas procento dešimtosiomis dalimis, kad moterų indėlis į technikos progresą apskritai artimas nuliui. Kitaip sakant, būtent ant vyrų laikosi tiek visa infrastruktūra, tiek ir progresas visose gyvenimo sferose. O dauguma moterų gali leisti sau lengvą gyvenimėlį būtent todėl, kad sąlygas jam užtikrina vyrai.

Šioje vietoje feministės, aišku, apsipiktins – šitas rašeiva netgi nežino, kad armijoje ir policijoje dirba jau apie 10% moterų ir t.t.! Nusiraminkite. Šitas rašeiva tai žino. Dešimtys procentų moterų armijoje ir policijoje susidaro, kai skaičiuojami visi, kas nešioja antpečius, tačiau nei vienoje pasaulio armijoje moterys nekariauja. Netgi Izraelio armijoje, kur privalomas moterų šaukimas į tarnybą. Visose pasaulio armijose moterys užima pareigas aprūpinime (kartais ir vadovaujančias), tarnauja sargybose, patruliuoja (išimtis – maoistų, kurdų separatistų ir kitų „kovotojų už laisvę“ partizaniniai būriai, moterys ten iš tikrųjų kariauja lygiai su vyrais, tačiau ir tvarka tuose būriuose neduok Dieve – „panelė kovotoja“ praktiškai neturi asmeninio gyvenimo, visas jos gyvenimas priklauso būriui). Analogiška situacija policijoje – nusikaltėlius sulaiko ar įkaitus vaduoja ne moterys, jos dirba štabuose, patruliuoja gatves, vadovauja.

reklama

Kai kur iš tiesų atsiranda atskirų „amazonių“, kurios realiai šaudo ir dalyvauja kautynėse, tačiau jų bendras skaičius (drauge su partizanėmis) kaip tik ir lygis tiems mikroskopiniams 2% visų žmonių su antpečiais. Apskritai daugeliui moterų tarnyba nekariaujančioje armijoje ar policijoje – tikras radinys: tarpusavio santykiai griežtai formalizuoti, kruopštumas skatinamas, iniciatyvos nereikalaujama, laipsniai ir postai gaunami ištarnavus atitinkamą laiko tarpą, socialinis aprūpinimas – aukšto lygio, žodžiu, visiškai neblogas darbas. Kai dėl organizacijų, susijusių su naujais projektais, tai čia situacija sudėtingesnė – moterys gali puikiai apskaičiuoti, tarp jų daug technologių, komponuotojų, bet praktiškai nepasitaiko išradėjų. Plačiai žiniasklaidoje nušviečiami moterų-išradėjų konkursai demonstruoja naujumo, naudingumo ir originalumo deficitą. Didžiosios daugumos tų „išradėjų“ kūriniai, teisybę sakant, išradimais laikomi gali būti tiktai kitų panašių „išradėjų“ darbo rezultatų fone. Savo lygiu jie nepranoksta nežymių racionalizatoriškų pasiūlymų. Taip kad moterų indėlis į technikos progresą išties menkas.

Iliuzija, kad „moterys gali viską“ dar labiau didina moterų išpuikimą ir provokuoja atsainų jų požiūrį į visus vyrus, nepriklausomai nuo faktinių nuopelnų. Grubiai kalbant – tai dar kartą patvirtina tezę, kad „visi vyrai – ožiai“. Tai, kad be vyrų jų gyvenimas neįmanomas netgi idealiomis partenogenezės (dauginimasis dalinimosi keliu – dukra nuo motinos, nedalyvaujant patinui) sąlygomis – rūpestingai nutylima, šitaip dar labiau pakurstant karą tarp lyčių. Vyrai lieka nepatenkinti, kad visiškai nevertinamas jų indėlis, moterys prisimena, kad jų indėlis apskritai nebuvo vertinamas o dabar nepakankamai nušviečiamas. Didėja abipusis nepasitenkinimas ir priešiškumas. Be to, visiškai niekuo nepasižymintys žmonės absoliučiai be jokio pagrindo ima jausti pranašumą kitų atžvilgiu, provokuodami savo nuoskaudą visai priešingai lyčiai.

reklama

Feminizmo adeptų įsitikinimas, kad „teisingas pasaulis – tai moteriškas pasaulis“, drauge su dar vienu pagrindiniu feminizmo postulatu (apie tai, kad lyčių vaidmenys yra dirbtini, o ne įgimti, genderis, o ne lytis) privedė prie kategoriško moterų reikalavimo, kad „vyrai elgtųsi teisingai“, kitaip sakant – moteriškai (!!!) Feministinės propagandos apkvaišintų moterų nenoras pripažinti, kad vyrai turi savą, kitokį nei pas moteris, vidinį pasaulį dar labiau skaldo visuomenę, stiprina karą tarp lyčių ir įvaro žmones į vienatvės aklavietę. Papildoma tezės „moterys gali viską“ pasekmė yra kursas į praktiškai visišką kultūros ir mokslo sunaikinimą – kuriama nauja feministinė „istorija“, „feministinė sociologija“, „feministinė psichologija“, „feministinė lingvistika“ ir t.t.

Laimei, feminizmo adeptai (beveik visi) beveik nieko nesusigaudo gamtos moksluose, dėl to feministinių fizikų ir matematikų dar nesugalvojo, tačiau triukšmingai reikalauja sukurti, be to, reikalauja kad Nobelio komitetas būtinai premijuotų moteris ir vyrus proporcija 50:20, nepriklausomai nuo rezultato.

Labai įdomu, kad „feministiniai mokslai“ neigia pažinimo objektyvumo principą (!!!), o vieninteliais teisingų žinių šaltiniais ir skleidėjais skelbiami tiktai „feministiniai mokslininkai“. Jie taip pat yra ir arbitrai, kai reikia nuspręsti, teisingos žinios, ar neteisingos. Logiški ir neprieštaringi įrodymai paskelbiami neįmanomais (!!!), kadangi juose nesama „tyrinėtojo subjektyvių jausmų“. Skamba ganėtinai moksliškai, tačiau tai paprasčiausi vaikiški tauškalai, lyginant su „feministinių mokslų“ tekstais. „Moksliškumo“ laipsnis tuose kūriniuose fantastiškas, kai tuo tarpu tikrojo moksliškumo (tos pačios logikos ir vienas kitam neprieštaraujančių teiginių bei išvadų) ten labai nedaug.

Feminizmo gynėjai ir čia gali pareikšti, kad tai tik priekabės, kad „feministiniai mokslai“ yra išties moksliški, absoliučiai objektyvūs, absoliučiai originalūs ir t.t. Atsakymas lieka tas pats – studijuokite pagrindus, perskaitykite feminizmo teoretikų straipsnius, pamėginkite analizuoti juos, remdamiesi moksliniais kriterijais, kurie grindžiami galimybe įrodyti ir atkartoti. Ir prisiminkite, kad jeigu visuotinai paskelbtą rezultatą gauna tiktai „feministinis“ mokslininkas ir jo niekaip negali gauti „nefeministas“, tai čiau jau ne mokslas, o religija. Ir nepamirškite apie tai, kad moksliniuose darbuose parodomos ne tik išvados, bet ir visas pradinių duomenų masyvas, iš kurio bet kuris kitas tyrinėtojas gali pasidaryti savas išvadas.