Užtenka valdžiai prisidengti socialiai pažeidžiamomis grupėmis

Norėčiau, kad visuomenė pagaliau suprastu, kokia yra reali padėtis daugelio žmonių su negalia.

Žmogus su negalia, nebūtinai asmuo toks gimęs, daugelis jų nukentėję per avarijas (girtų vairuotojų, neapdairių vairuotojų), darbo aplinkos aukos ir panašiai. Galiausiai medikų aplaidumo ir galutinės ligos komplikacijos, kurios žmones paguldo į patalą ir pan.

Daugelis žmonių su negalią, kurie ją įgijo buvę verslininkai, pedagogai, galiausiai savo srities specialistai - darbingi žmonės turėję savo svajonių, norų ir tikslų. Taip kaip ir kiekvienas iš mūsų turintys savo poreikius, lūkesčius, troškimus. Bet gyvenimo keliai nežinomi. Ir ar dėl tos nežinomybės galima kažką kaltinti? Ne. Tačiau, vat būtent įvairus politikai, valstybinės organizacijos, galiausiai kai kurie valdžios atstovai daugiausia ir ieško galimybių pasipelnyti iš žmonių su negalią.

Pasipelnyti - tai reiškia prisidengiant pačia neįgalumo sąvoka, plauti pinigus, nusavinti juos, teikti įvairius projektus (ne ES) o atitinkamos ministerijoms, taip pasiimant lėšas savo naudai, o ne tų žmonių - dėl kurių tai daroma.

Paklauskite didžiosios daugumos neįgaliųjų, ką jie gauna?! Nes taigi tiek projektų, modelių kuriama, galiausia ką gauna patys neįgalieji?

reklama

Gauna tai kas priklauso, pvz.: vežimėlį, kuri gali pasikeisti kas penkis metus (nesvarbu, kad neįgalus vaikas auga, jam vežimėlio niekas nekeis, kol nepraeis laikas). Ką gauna dar? reabilitaciją, kineziterapiją ir sanatorija? Jo jo gauna, tik tada kai nusiperka ją iš mediko (nesvarbu, kad tai priklauso jam). Gauna dar izoliacija, savo namuose, atskirti nuo visuomenės, nes būstai nepritaikyti. Gauna tiek daug - kad yra be nieko (ironizuoju).

Pirmiausia iš neįgaliųjų pelnosi medicinos sektorius, kur matyta, kad žmogui kuris juda minimaliai (arba iš vis nejuda) ir jam priklauso reabilitaciją, o ją norit gauti jis turi pamokėti medikui (pamokėti tai reiškia, kitaip tariant nusipirkti kelialapį pigiau), o kai paklausi medikų kodėl taip daro atsakymas paprastas - "tai gi ne iš savo kišenės, o iš artimųjų jis moka".

O palaukit, štai sekanti problema, manot visi žmonės su negalia turi artimuosius? O gal dalis jų nusisuko ir paliko, vien todėl, jog asmuo tapo neįgalus. Toks kreivo veidrodžio principas, pas tuos kurie teikia paslaugas neįgaliesiems.

Žmonės su negalia, niekuo nesiskiria nuo žmonių kurie neturi sveikatos problemų, nes jie siekia darbo, mokslo ir geresnio gyvenimo. Tačiau aplinka jiems dar mažiau palanki, nei tam kuris neturi sveikatos problemų, nes pirmiausia: vis dar egzistuoja neįgaliųjų diskriminacija ir socialinė atskirtis (nors Lietuva jau nepriklausoma 25 metus, valdžia keitėsi ir keitėsi, o darbų nuveikta mažai), apie darbo rinką jau iš vis nekalbame (nors daugelis jų įgiję aukštąjį išsilavinimą ir ne vieną), tačiau kaip kai kurie darbdaviai sako "nu nepykite pas jus nėra reprezentatyvios išvaizdos"...

Ir štai pasirodo eilinį kartą straipsnis su informacija "Nuo 2017 metų bus diegiamas naujas specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelis" skaitai straipsnį ir kraujas verda tikrąją ta žodžio prasme, kodėl? Cituoju:

„Socialinis darbuotojas yra arčiausiai žmogaus, turinčio negalią, tad geriausiai mato, kokio lygio specialiosios pagalbos žmogui reikia, todėl jų dalyvavimas vertinant specialiuosius poreikius yra labai svarbus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

reklama

Gerbiamai Pabedinskienei kuri ir yra SOCMIN ministrė reikėtų plačiau iš vidaus, o ne iš išorės pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų: dalis žmonių su negalia gyvena cokoliniuose aukštuose, dar daugiau žmonių nemato aplinkos ir negali net į savo balkoną patekti, nes nėra būsto ir aplinkos pritaikymo, dalis medicinos įstaigų neįgaliuosius tikrina foje arba kokiame sanitariniam kambarėlyje, nes net dalis medicinos įstaigų yra nepritaikytos žmonėms su negalia, jau nebekalbu apie šveitimo įstaigas, ar kokias pramogas.

Kai valdžios ir savivaldybių dėka žmonės turi jaustis kalti prieš juos, tam kad yra "įkalinti" savo namuose ir tam, jog turi negalią! Socialinis darbuotojas, toli gražu nėra arčiausiai žmogaus turinčio negalią - gretimas kaimynas ir tas arčiau.

Lietuvoje kas 10 žmogus turi neįgalumą (ir tai neįtraukiant vaikų iki 18 metų)! Pas daugiau nei pusė niekada nėra buvę apsilankę socialiniai darbuotojai, nors žmonės yra su visiška negalia! Kiek pasidomima apie tuos žmonės, kurie stovi greta neįgalaus, jam padeda ir panašiai? NULIS!!!

Apie ką čia kalbama? Kam reikia visuomenę mulkinti?

Ir galiausia pamatai kad net 2 MNL. EURŲ bus skirta modelio įgyvendinimui?

Ir kam tas modelis naudingas? Ar čia eilinis pinigų plovimas? Ne gana to, jog lėšos kurios skirtos neįgaliųjų būsto ir aplinkos pritaikymui yra neįsisavinamos, o žmonės laukia po 10 metų eilėse, galiausiai medicina ir farmacija pelnosi iš pažeidžiamiausių grupių, kur dar švietimas ir visa kita.

Taigi žmogus su negalia, taip pat moka mokesčius, taip pat nori apsilankyti kavinėje ir galiausiai patenkinti savo poreikius. Tačiau ne, valdžia "atranda" stebuklingai lėšų modeliui - kuris paskatins socialinio darbuotojo "dievybės" vaidmeniui ir kyšininkavimui arba net reikalavimui, kur vėl bus didinamas šešėlis (kurį taigi vat kaip mažina). O modelio pasiteisinimas bus lygus nuliui!!! Nes socialinis darbuotojas privalo ir taip lankytis pas žmones su negalia (turinčius sunkią negalią), fiksuoti rodmenis ir t.t., o dabar pristengiam "modeliu" ir dar nuplaunam 2 mln. eurų, kuriuos galėtumėm panaudoti aplinkos ir būsto pritaikymui...

Gėda, kad valdžia taip manipuliuoja žmonėmis.

Gėda, kai atsiranda bendrininkų siekiančių pasinaudoti neįgaliaisiais.

Iš vis gėda, kad mūsų valdžia nesugeba sąžiningai pasirūpinti savo piliečiais.

Nei vienas nežinome, kas mūsų laukia rytoj. Kalbu ne iš piršto laužtomis frazėmis, mes dalyvauja ir rengiame konferencijas su politikais, ministerijos ir panašiai, teikiame rezoliucijas ir t.t., tačiau mes per maži, kad kažką pakeisti. Tačiau visa visuomenė, vat čia mes jau galia! Svarbu suvokti, kad ne visiems LR piliečiams yra blogai vieniems, geriau kitiems, blogiau.

Tačiau negalime likti abejingi.