– Kas gero galėjo būti okupacijos laikais? Ką gero sovietai tau galėjo duoti? Pasakyk nors vieną gerą dalyką, kuris tais laikais galėjo egzistuoti? Pavyzdžiui, man tais sušiktų ruskių okupantų laikais viskas buvo labai blogai.
Ką gi galėjau atsakyti?
Iš pradžių pasiūliau negyventi praeitimi, o žvelgti į dabartį ir džiaugtis tuo, kad dabar yra būtent taip, kaip yra.
– Tavyje išlikusi vergo dvasia, – ir toliau teigė IDIOTAS, – ir tavo vaikai ją perėmė. Tu nenori kalbėti apie praeitį, nes ten tau buvo GERA! Tu – vatnikas!
reklama
Va taip, idioto sprendimu, patapau liaudies ir tautos priešu.
Niekada nesuvokiau, o manau, ir nesuvoksiu žmonių, nesugebančių džiaugtis gyvenimu. Nebent jam nuolat skauda galvą, arba jis yra žiauriai išnaudojamas, žeminamas, ant jo jojama, iš jo tyčiojamasi.
Nesuprantu žmonių, juodinančių savo praeitį. Nepriklausomai, kur tu esi, tu gali išlikti žmogumi. Jei to labai nori. Jei “anais” laikais buvai šūdas, tu, be abejo, prisimeni vien dvoką ir tau visa praeitis – mėšlo krūva. Užtat tu ją ir keiki.
Tačiau toms smirdinčioms būtybėms noriu priminti, kad be jų mėšlyno visada egzistavo ir Žmonės, sugebėję gyventi, kiek įmanoma teisingai, sugebėję kažko siekti ir pasiekti, mokėję džiaugtis gyvenimu, nepriklausomai nuo esamos sąntvarkos ir tuometinių moralinių nuostatų.
Visada buvo žmonių, kurie mylėjo, tuokėsi, gimdė augino vaikus, džiaugėsi kiekviena diena, kiekviena smulkmena ir kvėpavo GYVENIMU.
Ne idiotui rašau. Tuščia jo, nesupras niekada.
Rašau Žmogui, kuris sugeba džiaugtis maloniais prisiminimais, o iš blogų – pasimokyti ir daryti išvadas. Ir gyvena čia dabartimi, o praeities prisiminimai nėra jam kalėjimas ir netrukdo žengti į priekį.
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.