Naujieji mitybos guru – serga mitybos sutrikimais

Praeitą savaitgalį skaičiau tokio žaliavalgių “tėvo” Viktoro Kulvinsko knygą “Kaip išlikti XXI amžiuje”. Parašė jis ją seniai, berods, 1987 m. Jis yra tam tikra ikona, nes jį visi žaliavalgiai žino, jis svečiavosi Lietuvoje, jo knygas visi perka. Žodžiu, gerbiamas, žinomas žmogus – naujosios mitybos sistemos guru. Perskaičius trečdalį tos jo knygos aš nusprendžiau, kad jis serga kažkuriuo mitybos sutrikimu, greičiausiai anoreksija.

Kai tik pradėjau rašyti tinklaraštį, tai buvo prieš keletą metų, tuomet pastebėjau, kad yra nemažai tinklaraščių, sukurtų jaunų mergaičių. Jos rašė, kaip visą dieną valgė vieną obuolį ir šaukštelį medaus. Tada labai pasipiktinau ir padariau išvadą, kad tinklaraščių platformos kūrėjai turėtų uždrausti anoreksikių blogus, nes juk savižudybių propaguoti negalima, vadinasi, ir tokių rašliavų neturėtų būti. Tada tos anoreksikės mane labai puolė ir visaip man bandė išaiškinti savo idealoginę liniją, kad tik ploni žmonės ir nevalgantys yra geri, o visi kiti yra stori ir jie fuuu, bandė apeliuoti, kad blogai yra žmogaus asmeninė erdvė (labiau viešos erdvės nei internetas, manau, nesurastum) ir kiekvienas turi teisę rašyti ten, ką nori. Žodžiu, nuo to laiko vengiu erzinti alkanas anoreksikes

reklama

Bet šis susirgimas man yra įdomus ir kai tik turiu progos būtinai kokį gydytoją apie tai pakalbinu.

Per tą laiką man pavyko sužinoti, kad mitybos sutrikimai – bulimija, anoreksija – yra labai rimtos psichinės ligos. Ir jų ryšys su maistu nėra toks tiesioginis, tie žmonės turi rimtų savivertės problemų, jie taip nenori būti, kad ryžtąsi nevalgyti ir tokiu būdu visai išnykti. Be to, kaip visi turintys psichikos sutrikimų, aršiai gina savo įsitikinimus. Ir kaip ir kitų psichinių ligų atveju, sveikimo procesas sudėtingas, su atkryčiais. Be to, jeigu jau esi, pavyzdžiui, alkoholikas (irgi psichinis sutrikimas, turintys fizinę išraišką), tai net nustojus gerti, vis tiek išlieki alkoholiku – tuo, kuris turi tą bėdą, bet sugeba ją kontroliuoti. Taip ir pradėję valgyti bulimikai ir anoreksikai vis tiek, vaizdžiai sakant, išlieka savo psichine sudėtimi turintys mitybos sutrikimą.

Žodžiu, čia tiek ilgai išvedžioju, kad suprastumėte, jog aš suprantu ir atpažįstu mitybos sutrikimus. Ir aš tą mitybos sutrikimą labai nesunkiai pamačiau Kulvinsko tekstuose. Jau pirmuosiuose puslapiuose, pasakodamas apie savo kelią į žaliavalgystę, jis atvirai rašo, jog kai buvo vegetaras prisivalgydavo tiek daug, kad turėdavo išsivemti. ! Sveikas, normalus žmogus, kiek jis beprisivalgytų neturi išsivemti. Vemia tie, kas yra bulimikai. Paskui dar gražiau – jis rašo, jog jeigu galite nevalgyti tai geriau nevalgykite; mėgaukitės tuščiu pilvu ir tas urzgimas, pasak jo, ilgainiui praeis arba prie jo įprasite; paskui dar jis rašo apie klizmavimąsi, apie buvimą saulėje, kuri gali užtikrinti kuo puikiausiai jūsų egzistavimą ir be maisto. Jo dienos mitybos racionas – tai mitybos sutrikimą turinčio žmogaus rašliava, pavyzdžiui, jis rašo: pusryčiai – geriausiai juos praleiskite. Dieną pasimaitinkite saulės spinduliais, o vakare saulėgrąžų daigų arba žolės sulčių pavalgykite…

reklama

Aš nieko nešaržuoju, tiesiog atpasakoju, ką perskaičiau. Tai mitybos sutrikimą turintis žmogus. Ir amerikiečių patirtis turtinga tokiais atvejais, kai leidžiant klestėti vieno žmogaus psichozei, gali mirti šimtai ir tūkstančiai (čia turiu omenyje visokius naujų religinių organizacijų kūrėjus, kurie įvykdydavo masines savižudybes). O ką iš esmės daro žaliavalgis Kulvinskas? Jis ragina žmones žudytis sumažinus savo maisto racioną iki saulėgrąžų daigų lėkštutės.

Iš vienos pusės, džiaugiuosi, kad paskaičiau tą knygą, dabar man tapo aiškiau, kodėl lietuviški žaliavalgystės pranašai irgi balansuoja ant bulimijos-anoreksijos ribos, gąsdindami didesnėmis už visą kūną galvomis – toks jų mokytojas, be to, pastebėjau, kad liga vienija žmones. Tik skirtumas tas, kad kokio diabeto atveju, kai žmonės susitinka, tai jie vienas kitą vadina diagnozės draugais, kurie pripažįsta ligą ir mokosi su ja gyventi, o kai turi mitybos sutrikimą, tada susitikus su tokiu pačiu, sakai, kad susitiko bendraminčiai.

Neteko būti toje konferencijoje Vilniuje, kurioje kalbėjo Kulvinskas, bet ten buvę žmonės pasakojo, jog ėjo jis remdamąsis į du asistentus. Kažin, kodėl saulės spinduliai ir saulėgrąžų daigai neužtikrina jėgos kojose?..

Mano išvada, kad blogiausia, kas šiais laikais nutinka žmogui nusprendusiam gyventi sveikiau – tai patikėti netikru pranašu. Ir dėl to prarasti taip saugomos sveikatos likučius.