Pinigus žmonija darėsi iš brangiųjų metalų. Beveik visi piniginiai ženklai buvo tokie. Nėra brangiųjų metalų – nėra pinigų. Pinigų kiekį ribojo metalų,. Iš kurių jie buvo gaminami, kiekis.
1694 metais grupė bankininkų, kuriuos rėmė karalius Viljamas Oranietis, įsteigė Anglijos Banką. Jis tapo pirmuoju pasaulyje privačiu emisijos centru. Kitaip sakant, grupė privačių asmenų ėmė leisti pinigus. Gudrybė čionai buvo ta, kad pinigai buvo popieriniai ir atseit padengti auksu. Ir bet kuriuo momentu popierinio svaro savininkas galėjo iškeisti jį į svarą geltonojo metalo. O realiai bankininkai ėmė paprasčiausiai sukčiauti, išspausdinę popierinių pinigų gerokai daugiau, nei turėjo aukso.
Idėja buvo labai paprasta, dėl to reikėjo sunaikinti kitus gudruolius, kurie galėjo nutarti patys spausdintis nepadengtus pinigus. Visa tolimesnė Europos istorija – tai Anglijos Banko ir jo savininkų kova už finansinę hegemoniją planetoje.
reklama
Kai Amerika gavo nepriklausomybę nuo Anglijos, bankininkai prarado šios šalies finansinės sistemos kontrolę. Susigrąžino ją tiktai 1913 metais, kai prezidento Vilsono įsaku buvo įsteigta Federalinė Rezervų sistema (FRS). Tai buvo toks pats privatus emisijos centras kaip ir Anglijos Bankas. Ir priklausė jis tiems patiems savininkams.
Tuo metu visos pasaulio valiutos buvo auksinės. Pradėsi neribotai spausdinti dolerius ir svarus – ir tai neliks nepastebėta. Ką daryti? Suprantama, reikia pašalinti konkurentus, sunaikinti kitas auksines valiutas. Sugriauti ekonomikas, kurios konkuruoja su anglosaksais. Ir iškart po FRS įsteigimo, 1914 metais prasideda I Pasaulinis karas. Jo chaose pražuvo auksinis Rusijos rublis ir auksinė Vokietijos markė.
Paskui prasidėjo II Pasaulinis karas, po kurio Breton Vudse 1944 metais buvo pasirašytas susitarimas dėl pokario pasaulio finansinės sistemos. Pagrindine valiuta tapo JAV doleris. Visa pasaulio prekyba buvo vykdoma už dolerius ir tik už dolerius. Iš esmės doleris pakeitė savimi auksą. Ir jeigu visoms pasaulio valstybėms dolerius teko užsidirbti, tai Amerika juos paprasčiausiai spausdinosi, žadėdama, kad už 35 dolerius pasirengusi išmokėti Trojos unciją aukso.
1973 metais Amerika paskelbė, kad doleris daugiau nebekeičiamas į auksą. Pinigai patys pavirto preke. Aukštą gyvenimo lygį JAV ėmė lemti vien tik žaliojo popieriuko paklausa. Visas pasaulis kolekcionuoja dolerius, keičia savo darbo vaisius į tas popieriaus skiauteles. O Amerika jas paprasčiausiai spausdina.
Kai FRS prispausdintų dolerių kiekis pasidarė grėsmingai didelis, buvo sugalvota jų utilizavimo sistema. Amerika ėmė skolintis dolerius iš viso pasaulio, o mainais išduodavo valstybines JAV obligacijas – „treasures“.
reklama
Obligacijų, išdalintų visame pasaulyje kiekis ir sudaro Amerikos valstybės skolą, kuri šiandien yra ne mažesnė kaip 15 trilijonų dolerių.
Tai reiškia, kad Amerika išleido savo reikmėms 15 trilijonų dolerių daugiau, negu užsidirbo. Palyginimui galima pateikti tokius duomenis. Planuojamos Rusijos pajamos 2011 metais buvo apie 8 trilijonus rublių. Amerikoje gi vien biudžeto deficitas tais pačiais metais sudarė apie pusantro trilijono dolerių. Lengva paskaičiuoti, kad rubliais tai sudarė 42 trilijonus. Taigi – Rusija uždirba 8 trilijonus rublių, o Amerika ima skolon iš tos pačios Rusijos ir viso likusio pasaulio 42 trilijonus. Kas gyvens geriau?
Kaip priversti pasaulį finansuoti Amerikos klestėjimą? Tiktai dviem būdais: apgaule ir jėga. Pirmam metodui anglosaksai turi pasaulinę žiniasklaidą, meluojančią jų užsakymu. Antram metodui – galingiausią pasaulyje armiją. Tačiau kai skola pasiekia astronomines sumas, o galia silpnėja, visam pasauliui kyla pagunda pradėti žaisti pagal naujas taisykles – padaryti dolerį ne vienintele pasaulio rezervine valiuta, o pridėti prie tokių valiutų bent jau eurą, juanį ir rublį.
Ir vėl konkurencija – valiutų ir ekonomikų. Be to, paviršiuje JAV išlikti gali tik tuo atveju, jei kažkas visą laiką finansuos biudžeto deficitą. Jei pastoviai pirks dolerius ir valstybės obligacijas. Kai nustos skolinti Amerikai – visa šita piramidė subyrės.
Kaip pasiekti, kad paklausa doleriams ir obligacijoms liktų didelė, kai ji pradeda mažėti? Atsakymas paprastas: reikia padaryti visas kitas investicijas neįdomiomis – nestabiliomis. Reikia padaryti taip, kad tvirtas pasaulyje išliktų tiktai doleris.
Pasiekti to galima pasinaudojus tuo pačiu būdu, kurio dėka doleris apskritai atsidūrė pasaulio ekonomikos olimpe. Dolerio išsigelbėjimas – karas. Tačiau karo sukelti vis nesigauna. Vadinasi, reikia destabilizuoti pasaulio ekonomiką kitu būdu – sukeliant revoliucijas ir chaosą.
Būtent tai mes visi šiandien ir stebime. Kaip sakoma – nieko asmeniško, tai tiktai biznis. Nieko asmeniško, tai tiktai doleris.
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.