Rusija atsakys į NATO karinių pajėgų Pabaltijyje didinimą

RF gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija priversta reaguoti į NATO karinių pajėgų prie savo sienų didinimą. Rusijos šiaurės vakarų militarizavimas — simetrinis atsakas į Lietuvos, Latvijos ir Estijos NATO militarizavimą: reaguojant į NATO karinės technikos didinimą, į regioną įvežama Rusijos karinė technika, o atsakant į planus išdėstyti Pabaltijyje septynias NATO brigadas, prie vakarų sienos formuojamos naujos Rusijos divizijos. Pats Baltijos regionas ir jo gyventojai tampa ginklavimosi lenktyniavimo įkaitais: abipusis militarizavimas neleidžia Pabaltijui vystytis, o bet kokia provokacija arba karinė klaida gali tapti jo nušlovimo nuo žemės paviršiaus priežastimi.

„NATO ir toliau didina savo potencialą Europoje, tame tarpe prie pat Rusijos sienų. Be abejonės, tokia situacija negali nekelti mums nerimo. Mes priversti į tai reaguoti“, — pareiškė Rusijos gynybos ministras Šoigu.

Reakcijos į NATO karinės infrastruktūros priartėjimą prie Rusijos sienų rezultatu Šoigu pavadino permetimą į Vakarų karinę apygardą virš 1100 vienetų naujos ir modernizuotos karinės technikos, tame tarpe lėktuvų, sraigtasparnių, tankų, šarvuotų transporterių, ryšių ir valdymo priemonių.

Tai ne pirmas šiais metais viešas pareiškimas apie papildomą Rusijos šiaurės vakarų sienos stiprinimą. Sausio mėn. RF gynybos ministerijos vadovas pareiškė, kad 2016 m. prie Rusijos vakarų sienos bus suformuotos trys naujos divizijos. Dvi iš jų — prie Baltijos jūros krantų. Taip pat Gynybos ministerija planuoja 2016 metais sutvarkyti jų pastovaus dislokavimo vietas — užbaigti statybą poligonų ir ginkluotės bei šaudmenų sandėliavimo arsenalų. Anksčiau Kaliningrado srityje buvo išdėstyta priešlėktuvinės gynybos sistema , nutarta į Rusijos anklavą permesti raketų kompleksus „Iskander“, galinčius naikinti taikinius 280–500 kilometrų atstumu.

reklama

Rusijos Pabaltijo stiprinimas — atsakas į iki šiol nematytą jo vakarų sienų spaudimą, kurį iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų vykdo NATO.

Į Pabaltijį per pastaruosius dvejus metus buvo permesta 150 tankų „Abrams“, 16 raketų naikintuvų ir karinis specialiosios paskirties amerikiečių dalinys. Dar didesni NATO generolų planai 2016 metams. Vasario NATO Tarybos posėdyje buvo nutarta kokybiškai sustiprinti NATO rytų flangą Lenkijoje ir Pabaltijy. Pagal naują planą į Rytų Europos šalis buvo nukreipti JAV, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kariškiai. Naujiems NATO daliniams planuojama perduoti raketas „žemė-oras“, smogiamuosius lėktuvus ir sraigtasparnius. Pačioms „naujosios Europos“ šalims ir to mažai: jos siekia išdėstymo pas save septynių NATO brigadų — ir ne rotacijos pagrindu, o pastoviai, dėl ko NATO sąjungininkai turėtų nutraukti su Rusija tarptautinius santykius.

Metų pradžioje Pentagonas pareiškė, jog amerikiečių pajėgų Europoje finansavimas bus padidintas keturis kartus. JAV karinės išlaidos „senajame pasaulyje“ sieks 3,4 milijardo dolerių — šių lėšų liūto dalis bus skirta Rytų Europos militarizavimui. 2015 m. pabaigoje JAV Europoje sausumos dalinių vyriausiasis vadas patvirtino įrengimą 2016 metais Pabaltijyje sunkiosios karinės technikos sandėlių. Didžioji Britanija pareiškė, kad nukreips į Baltijos jūrą penkis savo karinius laivus pagal karinio NATO dalyvavimo Rytų Europoje strategiją.

Tokiu būdu abi šalys viena su kita juridiškai sutvirtina tikėtino priešo statusą. Atnaujintoje JAV Karinėje strategijoje pagrindiniu amerikiečių karinių pajėgų Europos vadovybės uždaviniu įvardintas pasipriešinimas Rusijai. Naujoje Rusijos Nacionalinio saugumo strategijoje pagrindiniu potencialiu priešu įvardinamas NATO, o svarbiausia karine grėsme — NATO karinės infrastruktūros išdėstymas prie Rusijos sienų.

Be to, abi šalys įtaria, kad kita gali panaudoti branduolinį ginklą. Vyriausiasis EUCOM vadas Filipas Bridlavas svarstymo JAV Kongrese metu dalinosi įtarimais, kad kaliningradietiški „Iskanderai“ gali turėti branduolines galvutes. Tačiau ir NATO lėktuvai Šiauliuose gali būti panaudoti kaip amerikiečių taktinio branduolinio ginklo nešėjai.

Ir visi scenarijai, strategijoe, mokomieji žaidimai ir modeliavimas reiškia viena: jei įvyks tiesioginis karinis NATO ir Rusijos susidūrimas, tai pirmiausia palies Pabaltijį, ir tada šis regionas tiesiog išnyks.

reklama

Kol Pabaltijos šalys neklykė, reikalaudamos, kad NATO užtikrintų jų saugumą, Rusija į jas nekreipė dėmesio. Dabar gi, kai į jas permetami tankai su bombonešiais ir planuojama steigti NATO bazes, jos tampa Rusijos taikiniu. Karas su Vakarais prasidėtų šūviais į šį regioną, nes JAV sąjungininkai paverčia jį poligonu galimam Rusijos puolimui. Jeigu juos tikrai domintų tik Pabaltijo sąjungininkų saugumas, kaip bandoma įtikinti publiką, jie negabentų į Pabaltijį puolamąją ginkluotę. Tačiau jie gabena būtent puolamąją, o tai reiškia, kad Pabaltijo sąjungininkų saugumas juos mažiausiai domina.

Pats Pabaltijis ir jo gyventojai tapo šio ginklavimosi įkaitais: abipusio militarizavimo sąlygomis regionas praranda paskutines vystymosi viltis, o jei įvyks karinis susidūrimas, jis bus tiesiog sunaikintas.

Galimai nedaugelis Pabaltijo politikų, dar sugebančių mąstyti ne tik apie būsimą karjerą Briuselyje ir Vašingtone, bet ir savo šalių bei tautiečių likimą, mano, kad abipusis Rusijos ir NATO pristabdymas Lietuvai, Latvijai ir Estijai garantuoja saugumą geriau, nei perėjimas nuo ginklavimosi prie derybų tikslu abiem šalim demilitarizuotis. Esą kaina karinio susidūrimo su branduolinėmis galvutėmis Šiauliuose vienoje pusėje ir Kaliningrado branduolinėmis galvutėmis kitoje būtų tokia didelė, kad nė viena iš jų į tokį susidūrimą nesivels.

Toks situacijos matymas klaidingas. Pirma, jei susidūrimo neįvyks, militarizavimas Pabaltijos ateitį vis tiek galutinai palaidos. Kokios gali būti užsienio investicijos, infrastruktūrų projektai, pasienio ryšiai ir įprasti žmogiškieji kontaktai regione, kuriame gausu susidūrimui besiruošiančių armijų žvalgybininkų ir kontržvalgybininkų, ginkluotės sandėlių,o, gal būt, ir branduolinių ginklų? Tokiame regione galima tarnauti arba iš jo bėgti.

Antra, proporcingai karinio susidūrimo kainai išauga klaidos bei atsitiktinumo kaina ir, galų gale, provokacijos. Regionas paverčiamas parako statine. Mesi degtuką, ir ji sprogs. O kvailysčių arba provokacijų variantus galima be galo vardinti. NATO naikintuvai lydėjo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu lėktuvą, skrendantį į Kaliningrado sritį — ar tai ne provokacija? Ir ar ne provokacija Bi-Bi-Si „dokumentinis“ filmas, kuriame Daugpilio rusai organizuoja maištą, dėl to Rusija įsiveržia į Latviją ir pradeda Trečią pasaulinį karą? O rusų atominis povandeninis laivas, kuris esą nuskendo prie Švedijos krantų ir kurį 2014 metų rudenį ieškojo visas Pabaltijo regionas, kol nepaaiškėjo, kad jokio povandeninio laivo nebuvo — tai, turbūt, vietinių rusofobų ir šizofrenikų haliucinacijos? O ką galima pasakyti apie buvusį Lietuvos kriminalinės policijos viršininką, kuris prieš dvejus metus nusigėrė iki žemės graibymo ir nulėkė pranešti viršininkams apie Rusijos į Lietuvą įsiveržimą artimiausią vidurnaktį?

Trečia, abiejų šalių karinio susidūrimo kaina nebus vienoda.

Ši kaina bus labai aukšta Rusijai, todėl kad jos karinio susidūrimo vieta yra prie vakarų sienos, ir santykinai nedidelė JAV, kurią nuo potencialios karinių veiksmų vietos skiria Atlanto vandenynas.

O kas pasakė Pabaltijo politikams, kad siekiantys savų interesų ir visiško šeimininkavimo Europoje amerikiečiai niekada neišprovokuos Rusijos ir NATO Pabaltijyje susidūrimo? Ponai Ilvesai, Rinkevičius, Grybauskaitė ir kiti išties nutarė, kad užjūrio šeimininkus tikrai domina jie patys ir jų saugumas?