Pokalbis su jaunikiu feminizuotoje iki negalėjimo Europoje

Trumpai apie tai, kas liko iš santuokos šiuolaikinėje nusicivilizavusioje iki marazmo visuomenėje. Ir apie košę kai kurių žmonių galvose.

- Žinai, aš jai tuoktis pasiūliau, greitai vestuvės.

- O kam?

- Kas „kam“? Kam tuoktis? Pas mus gi meilė!

- Ką bendro šiais laikais turi meilė su santuokos registravimu? Kas tau apskritai draudžia mylėti?

- Na… Ji to norėjo.

- Tai tu pasirengęs tenkinti visas moteriškas užgaidas? O kaipgi su tavo paties norais ir interesais?

- Na… Aš… eeee… Vaikų noriu.

- Vaikai gimsta ne nuo apsilankymo civilinėje metrikacijoje.

- Bet juk taip priimta!

- Kas taip priėmė?

- Eeee…

- Na, gerai. Ką tu gausi, oficialiai susituokęs.

- Kaip tai ką? Žmoną.

- Klysti. Pagal veikiančius įstatymus žmona tau ne tik neįpareigota būti ištikima, bet ir gyventi kartu su tavimi neprivalo. Netgi seksu su tavimi užsiimti ji neprivalo. Tai ką tu gauni?

reklama

- Na… Šeimą…

- Kokia gi tai „šeima“?

- Eee… Normali… Patriarchališka.

- Apie kokį patriarchališkumą gali eiti kalba, jeigu vyras tokioje „šeimoje“ neturi apskritai jokių teisių savo paties palikuonių atžvilgiu?

- Kokių teisių?

- Jokių. Tu negali priversti žmonos pastoti ir gimdyti, tu negali uždrausti jai pasidaryti aborto, jeigu ji to panorės. Visus sprendimus, susijusius su reprodukcija, moterys priima pačios, į nieką neatsižvelgdamos. Tu negali apsaugoti savo turtinių interesų. Tu neturi teisės į savo nuosavus vaikus. Tu neturi teisės netgi į reguliarų seksą ar savo garbės apgynimą jei moteris bus neištikima ar pastos ne nuo tavęs.

- Kaip tai „pastos ne nuo manęs“? Kaip ji išdrįs?

- Labai lengvai. Iki 30% oficialių tėvų pas mus augina, patys to neįtardami, svetimus vaikus. Tikslių duomenų, aišku, niekas nepaskelbs, kitaip pats supranti, kas prasidės.

- Ji kalba apie ilgalaikių santykių garantiją.

- Garantijas KAM? Jai? O TU kokias garantijas gauni? Ir apie kokį „ilgalaikiškumą“ kalbi, jeigu 4 iš 5 santuokų suyra per pirmuosius 5 metus.

- Aš nežinojau… Bet ji mane myli. Sako, kad myli.

- Ji ims mažiau tave mylėti be santuokos liudijimo? Kam išties mylinčiai moteriai tas formalumas? Ar žinai, kad būtent moterys inicijuoja 75-80% skyrybų?

- Aš… eee… Nežinojau. Bet jai reikalingas, kaip ji sako, tikrumas. Supranti, mes kaip tik planavome susituokti, paskui parduoti mano 2 kambarių butą, paimti ipoteką ir nusipirkti 3 kambarių butą.

- Kvailiau sugalvoti negalėjai?

- Kodėl?

- Po to, kai nusipirksi tris kambarius santuokoje, butas, kaip ir visa kita, ką įsigyji, bus laikomas „bendrai įgytu turtu“ ir bus dalinamas pusiau per skyrybas.

reklama

- Bet juk du kambarius man padovanojo tėvai, o 90% būsimo buto kainos – tai pinigai už mano parduotą butą, o dirbsiu šeimoje tiktai aš.

- Matriarchatiniai teismai pas mus nesidomi tokiais dalykais. Trijų kambarių butas pirktas susituokus? Susituokus, vadinasi – per pusę.

- Aš šokiruotas! O jeigu sudarysiu vedybinį kontraktą?

- Toks kontraktas gali būti labai lengvai pripažintas niekiniu, jeigu teisėjas nutars, kad jis „pernelyg smarkiai pažeidžia vieno iš kontrakto dalyvių interesus“. Tai kam tau santuoka?

- Kad… Vaikai turėtų visas teises. Kad jie turėtų oficialų tėvą.

- Tipiškas teisinis neraštingumas. Vaikų teisės, tavo oficiali tėvystė, vaikų teisė į paveldėjimą absoliučiai nepriklauso nuo to, ar buvo sudaryta santuoka.

- Bet ji man sakė… O kaip mano kaip tėvo teisės?

- Pas mus tėvai de facto neturi jokių teisių. Skyrybų atveju 98% vaikų automatiškai paliekami motinoms. 70% buvusių žmonų nebaudžiamai kliudo tėvams bendrauti su savo vaikais.

- Aš į teismą paduosiu.

- Teismas priteis tau 1 valandą bendravimo su vaiku per savaitę. O buvusi žmona išveš jį į kitą miestą pas mamą ar paprasčiausiai neatidarys durų. Tavo veiksmai?

- Aš alimentus nustosiu mokėti!

- Iš oficialaus atlyginimo jie išskaičiuojami automatiškai. Jei slapstysies – aprašys turtą ar netgi pasodins. Beje, jei sumanysi parduoti automobilį ar butą – nepamiršk sumokėti alimentų ir iš šitų pajamų.

- Neįtikėtina!

- Faktas. Ir šitas terorizavimas alimentais pastoviai metodiškai stiprėja.

- Bet aš gi galiu bent jau įsitikinti, kad mano alimentai atitenka mano vaikui?

- Ne. Pas mus nieks nekontroliuoja, kaip ir kam moterys išleidžia alimentus.

- O kad ji išleidžia vaikui tokią pačią sumą – galiu tai patikrinti?

- Įstatymai nenumato tokios galimybės.

- O jeigu vaikas su manimi pasiliks?

- Mažai tikėtina. Daug paprasčiau išlošti „Aukso puodą“. 98% vaikų paliekami motinoms.

- Aš… Eee.. Nežinojau viso to. Ką gi man daryti?

- Galvoti, drauguži, galvoti. Vyriškais smegenimis, o ne bobiškais interesais.

www