Apie lenkų armiją. Žvilgsnis iš Rusijos

Lenkija tradiciškai vaidino Rusijos istorijoje svarbų vaidmenį. Tame tarpe ir naujausioje istorijoje. Būtent šios šalies sostinėje 1955 metais buvo pasirašyta sutartis dėl socialistinių šalių karinio bloko sukūrimo. Ir būtent nuo įvykių Lenkijoje 1980 metais prasidėjo socialistinio pasaulio žlugimo procesas. Varšuvos karinio pakto paleidimo momentu lenkų armija buvo šiame bloke antra po TSRS armijos. Joje buvo 2850 tankų, 2377 šarvuotų mašinų, 2300 artilerijos sistemų, 551 kovinis lėktuvas.

1999 metais drauge su Čekija ir Vengrija, Lenkija įstojo į NATO. Per vėlesnius metus ji patyrė visas šiam blokui būdingas tendencijas: karinių pajėgų žymų sumažinimą, perėjimą prie samdomos kariuomenės, kuri visiškai pakeičia kariškių motyvaciją – vietoje patriotizmo į pirmą vietą patenka pinigai, kas labai smarkiai nusmukdo kovingumą. Ir vis dėlto, turėdama bendrą sieną su Rusija ir Baltarusija bei kenčianti aštrios formos rusofobiją, Lenkija, skirtingai nei visos kitos NATO šalys, išsaugojo svarbiausius gynybinius elementus. Dėka to Lenkijos armija palaipsniui tampa stipriausia NATO (savaime aišku, po JAV ir Turkijos ir neatsižvelgiant į Anglijos bei Prancūzijos branduolinį potencialą).

Lenkijos sausumos pajėgos sudarytis iš šarvuotos kavalerijos ir dviejų mechanizuotų divizijų, į kurių sudėtį įeina tankų, trys šarvuotos kavalerijos, penkios mechanizuotos ir viena pakrantės apsaugos brigados. Be to, esama atskirų aviacijos, oro desanto, šaulių ir oro kavalerijos brigadų.

reklama

Tankų parkas yra ketvirtas pagal dydį NATO (po JAV, Turkijos ir Graikijos) pagal mašinų skaičių (892). Naudojami tiktai trečios kartos tankai: 128 vokiški Leopardai-2A4, 323 savos gamybos (sukurti T-72 pagrindu) PT-91, 532 rusiški T-72. Pagal šiuolaikinių tankų skaičių Lenkija NATO užima antrą vietą po Amerikos, aplenkusi net Vokietiją (ten beliko viso labo 700 Leopardų-2), o Angliją, Prancūziją ir Italiją lenkai aplenkė kartu sudėtas.

Tai labai svarbus momentas. Tankas – bet kokio klasikinio sausumos karo pagrindas. Ir požiūris į tankų parką – indikatorius, parodantis, kam ruošiasi konkreti valstybė. Lenkija, beje, yra vienintelė Europos šalis (neskaitant Vokietijos, kuri be galo ir be krašto modernizuoja Leopardą-2) kuria naują tanką – futuristinį PL-01 „Andersą“. Numatoma pagaminti daugiau kaip tūkstantį jo vienetų (galimybė įgyvendinti šiuos planus nėra akivaizdi). Be to, artimiausiu laiku Vokietijoje bus nupirkta 119 Leopardų-2 (105 А5 и 14 А4).

Seni BWP-1 (licencinės rusiško BMP-1 kopijos), kurių liko šiek tiek daugiau kaip 1000, keičiami šarvuotais transporteriais AMV „Rosomacha“, kurie gaminami Lenkijoje pagal suomių licenciją. Dabar jų turima apie 600, bendras skaičius viršys 900.

Lenkų armija turi daugiau kaip tūkstantį artilerijos sistemų, daugiausia rusiškų, kurios palaipsniui nurašomos. Ginkluojamasi savos gamybos savaeigėmis artilerijos sistemomis „Krabas“, tiesa, labai lėtais tempais (dabar turima 8, viso turi būti 24), o dalis reaktyvinių artilerijos sistemų „Grad“ perdaromos į WR-40 „Langusta“, tačiau jų skaičius neviršys 75.

Armijos aviacija turi 90 kovinių sraigtasparnių – 27 Mi-24, 20 Mi-2URP, 43 W-3W. Mi-2 ir jų pagrindu sukurti lenkiški W3 gali būti laikomi koviniais tiktai sąlygiškai, dėl to faktiškai tokiais laikyti galima tik Mi-24.

Lenkijos karinės oro pajėgos – vienintelės pasaulyje, turinčios tuo pat metu Mig-29 ir F-16. Be to, jau potarybiniu laikotarpiu lenkai supirko visus rytų vokiečių ir čekų Mig-29. dabar jie turi 32 šio tipo lėktuvus, dar vienas – saugykloje. Iš kitos pusės, 48 F-16 lenkai gavo ne padėvėtus, kaip dauguma kitų šalių, tame tarpe ir NATO narių, o specialiai Lenkijai pagamintus Amerikoje 2003-2004 metais. Dėl to lenkų F-16 šiandien – bene patys naujausi pasaulyje (išskyrus kelias egiptiečių ir turkų mašinas). Lėktuvai yra naujesni netgi už pačių amerikiečių mašinas. Šturmo lėktuvų Su-22M4 liko 26 (dar 22 saugykloje), jie sparčiai nurašomi, ketinama juos pakeisti koviniais dronais.

Antžeminė priešlėktuvinė gynyba Lenkijoje yra bene galingiausia tarp Europos NATO šalių ir turi 1 bateriją amerikietiškos raketinės zenitinės sistemos „Patriot“, po vieną pulką rusiškų zenitinių raketinių sistemų S-200 bei „Krug“ ir 13 divizionų rusiškų zenitinių raketinių kompleksų S-125.

reklama

Karinis laivynas turi 5 povandeninius laivus – vieną rusišką (projektas 877) ir keturis norvegiškus „Koben“ (vienas naudojamas kursantų apmokymui). Antvandeninis laivynas turi dvi buvusias amerikietiškas fregatas (tipas „Oliveris Peris“), korvetę „Kažubas“, tris Rytų Vokietijoje pastatytus raketinius „Orkano“ tipo katerius, 19 tralų ir penkis vidutinius desanto laivus (tipas „Liublinas“). Pakrančių apsaugos priemones turi tiktai fregatos ir raketiniai kateriai: fregatose – amerikietiški „Harpūnai“, „Orkanuose“ – švediški RBS-15.

Ambicingų planų statyti seriją naujų raketinių korvečių buvo atsisakyta dėl biudžeto apkarpymo (tiksliau, bus pastatyta tiktai viena korvetė, be raketų, naudojama kaip patrulinis laivas). Dėl tos pačios priežasties Lenkijos karinio laivyno perspektyvos šiandien apskritai labai miglotos: visi laivai pastatyti iki 1995 metų („Kobenai“ – apskritai septintame dešimtmetyje), tai pats seniausias laivynas Baltijoje. Be „Orkanų“ visi laivai ir kateriai turėtų būti nurašyti artimiausiais metais, o jokių pakaitalų nenumatoma.

Užsienio kariuomenės Lenkijos teritorijoje nėra. Pati armijos dalinių konfigūracija, kaip nebūtų keista, mažai pasikeitė nuo Varšuvos sutarties laikų. Tik viena brigada dislokuota netoli Baltarusijos sienos ir viena divizija (16-oji mechanizuota) – palei Kaliningrado sritį. Likusieji junginiai dislokuoti arba palei vakarinę sieną, arba šalies centre.

Šiuo metu Lenkija yra vienintelė NATO šalis Europoje, kuri suinteresuota plėtoti savo ginkluotąsias pajėgas. Dėl to, nežiūrint į biudžeto apribojimus (jie smarkiai stabdo persiginklavimo, ypač laivyne, planus), Lenkija turi visus šansus artimiausiu laiku tapti Europos lydere šioje srityje. Rusijos baimė stimuliuoja lenkus mažinti kariuomenę ne taip greitai, kaip kiti jų kolegos iš NATO.

Tuo pat metu būtent lenkai adekvačiausiai vertina dabartinę NATO būklę. Iš Varšuvos reguliariai girdime pareiškimus, kad aljansas dabartiniu jo pavidalu niekam neužtikrina jokio saugumo, dėl to reikia kažką daryti – arba stiprinti pajėgas, arba keisti formatą. Tačiau kol kas tie pareiškimai – tai tik balsas tyruose, kadangi didžioji dauguma NATO narių saugumo deficito nejaučia (nes nesiriboja su Rusija), o pabaltijiečiai pernelyg silpni, kad kažką sukurtų savarankiškai karinėje srityje. O amerikiečiai, pradėję žymų karinių išlaidų apkarpymą, taupys pirmiausia Europos sąskaita, pajėgos čia liks grynai simboliškos.

Tuo pat metu reikia suprasti, kad lenkai nesiruošia pulti Rusijos, jie ruošiasi gintis. Jų istorijos suvokimas toks, kad rusai – amžini tradiciniai agresoriai. Šiuo metu Lenkijos armija yra galingiausia Europoje jau vien dėl to, kad mažinama lėčiau nei kitose Europos šalyse. Tuo pat metu ji yra silpnesnė netgi už Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas, nekalbant jau apie Baltarusijos ir Rusijos Vakarų karinės apygardos sumą. Suprantama, Lenkija daro šiokį tokį spaudimą Kaliningrado anklavui, tačiau pakankamai ribotą.