Šokiai, kniaukimas ir kitos europietiškos isterijos - nuo raganų medžioklės iki bitlomanijos

RAGANŲ MEDŽIOKLĖ

Raganų ir burtininkų persekiojimas vyko visais laikais, bausmes šios kategorijos žmonėms numatė ir Egipto, ir Babilini įstatymai, burtai buvo smerkiami Biblijoje. Tačiau tiktai Viduramžiais kova su raganavimu pavirto masine isterija. Viduramžių raganų medžioklė truko kelis šimtmečius. Buvo nužudyta, įvairiais vertinimais, nuo 60 iki 100 tūkstančių žmonių.

Apogėjų ši isterija pasiekė XVI-XVII amžiuose. Daugiausiai „kliuvo“ į daugelį kunigaikštysčių susiskaldžiusios Vokietijos raganoms, o štai katalikišką Ispaniją, kurią nuo mokyklos laikų žinome kaip religinių fanatikų šalį, šita banga užkliudė ne taip stipriai. Protestantiškose valstybėse įstatymai dėl raganavimo buvo dažnai netgi rūstesni, nei katalikiškose šalyse.

Apie problemos mastus liudija amžininkas, stebėjęs šią beprotybę XVII amžiaus pradžios Bonoje: „Panašu, kad į tai įsitraukė pusė miesto: profesoriai, studentai, pastoriai, kanauninkai, vikarai ir vienuoliai jau areštuoti ir sudeginti… Kancleris su žmona jau sučiupti ir nužudyti. Per Dievo motinos šventę nužudė kunigaikščio vyskupo auklėtinę, 19-metę merginą, žinomą savo dievobaimingumu ir skaistumu… Tris 4 metų amžiaus vaikus paskelbė velnio meilužiais. Pabaigai pasakysiu, kad situacija tokia siaubinga, kad niekas nežino, su kuo galima pasikalbėti ir bendradarbiauti“.

reklama

ŠOKIŲ ISTERIJOS

1418 liepos 14 Strasbūre kažkokia moteris staiga pradėjo nesuvaldomai šokti. Sekančiomis dienomis šokių isterija apėmė kelis šimtus miestiečių. Miesto valdžia, kad neskatintų šokėjų, uždraudė mušti būgnus ir trimituoti. Nelaimėlius sugrūdo į šventojo Vito koplyčią, kur jie pagaliau nusiramino. Įdomu, kad praėjus lygiai 100 metų, 1518 metais šokių isterija Strasbūre pasikartojo. Kelias dienas 400 miesto gyventojų šoko gatvėse ir aikštėse. Šie įvykiai buvo pavadinti „šokių maru“.

Paryžiuje nueita dar toliau. Tais pačiais 1418 metais apsėsti šokimo manijos, šoko Paryžiaus kapinėse. Šitas klaikus šokimas, kuriame dalyvavo visų luomų atstovai, truko ne vieną mėnesį.

Apskritai tokios šokimo epidemijos žinomos nuo Antikos laikų, tačiau didžiausią mastą įgavo Europoje tarp 900 ir 1800 metų. Žmonės mesdavo visus darbus ir puldavo nesuvaldomai šokti, eidavo, šokdami, iš miesto į miestą, krisdavo negyvi nuo išsekimo. Ši masinės isterijos rūšis liaudyje buvo pavadinta „Šventojo Vito šokiais“. Medicininis terminas – chorėja. Anksčiau negalavimą gydė maldomis, dabar – vaistais.

ISTERIJA MOTERŲ VIENUOLYNUOSE

Vienuolynai apskritai buvo palanki vieta kilti isterijoms ir kitiems nukrypimams. Uždara erdvė, kasdieninis sunkus darbas, įvairiausi įžadai, rūsčios bausmės. Jau nekalbant apie tai, kad neretai į vienuolynus buvo patenkama ne savo valia.

Viename Prancūzijos vienuolyne staiga nei iš to, nei iš to sukniaukė viena vienuolė. Netrukus jau visas vienuolynas su abate priešakyje nesuvaldomai kniaukė. Aplinkinių kaimų gyventojai sunerimo. Būtų ne taip baisu, jei tos vienuolės bent jau lotų ar čirškėtų kaip žvirbliai. O kniaukimas – to jau per daug, juk katė buvo laikoma šėtono gyvuliu.

Skandalas pasiekė vyresnybę ir ji pasiuntė į vienuolyną būrį kareivių su rimbais. Kai vienuolėms pagrasino, kad jas išplaks, Kristaus nuotakos nusiramino. Nors nelabai tikisi, kad tokie bauginimai galėjo įvesti ramybę. Vienuolės greičiausiai sukniaukė su dar didesniu įkvėpimu. O štai kai panašią masinę isteriją kitame moteriškame vienuolyne bažnyčios vyresnybė numalšino, nutraukdama vienuolyno finansavimą – štai šis dalykas labiau tikėtinas.

Kita isterija apėmė Vokietijos ir Olandijos vienuolynus. Vienuolės puolė kandžioti viena kitą. Epidemija apėmė ne tik moteriškus, bet ir vyriškus vienuolynus ir pasiekė pačią Romą.

reklama

ISTERIJOS VIKTORIJOS ANGLIJOJE

Dar senovės Romos medikas Galenas rašė apie ligą, kurios pavadinimas – „gimdos beprotybė“, arba „gimdos pasiutligė“. Simptomai – susierzinimas, alpimai ir netgi beprotybė. Antikiniame pasaulyje, kuris žinomas savo laisvais papročiais, sekso nelaikė kažkokiu blogu dalyku, dėl to „gimdos pasiutligė“ buvo reta liga ir gydė ją labai efektyviai.

Viktorijos epochos Anglija buvo visiška pasileidusios Antikos priešingybė, tuometinė britų visuomenė pasižymėjo aukšta morale, padorumu, o jei atvirai – veidmaininga dora ir krūva įvairiausių netikusių sąlygotumų.

Liguista moralės sargų fantazija įžvelgdavo nepadorumą pačiose netikėčiausiose vietose, ten, kur jo neįžvelgtų pasiučiausias iškrypėlis: priešingų lyčių autorių knygas statydavo į tas pačias lentynas tik tada, jei autoriai buvo susituokę, ant apvalių rojalio kojelių dėdavo sijonėlius, maudytis galima buvo tiktai maudymosi vagonėliuose, grubu buvo pasiūlyti moteriai per pietus paukščio kojelę, antikinių skulptūrų eksponavimas Pasaulinėje parodoje buvo uždraustas iki to laiko, kol joms neužlipdė figos lapais tam tikros kūno vietos. Na ir, žinoma, padorioms merginoms nebuvo leistina nieko žinoti apie lytinius santykius ir vaikų gimdymą.

Po viso to visiškai natūralu, kad Angliją apėmė masinė moteriška isterija: apytiksliais medikų apskaičiavimais, beveik ketvirtadalis moterų turėjo tokių problemų. Atsižvelgiant į laiko dvasią, buvo laikoma, kad susidoroti su tais negalavimais gali tiktai gydytojai. O tie sukūrė pasibaisėtinos išvaizdos mechanizmus-vibratorius, kurie labiau priminė inkvizitorių kankinimo stakles. Jų tikslas buvo sukelti „moteriškus priepuolius“ (taip tada vadino moterišką orgazmą). Gydymui taip pat buvo naudojamas specialus dušas (tiesiog paprasta stipri srovė, nukreipta į atitinkamą vietą).

BITLOMANIJA

Nuo muzikos ir atlikėjų buvo masiškai kraustomasi iš proto nuo pat jų atsiradimo laiko. Tačiau tik bitlomanija sukėlė tikrą masinę isteriją. Neretai „bitlams“ apskritai nereikėjo dainuoti, kadangi per koncertus dėl minios aimanų ir staugimo nesigirdėjo pačių dainų. Krėslai koncertų salėse po pasirodymo likdavo šlapi: gerbėjos paprasčiausiai nebesugebėjo savęs kontroliuoti. Daug fanačių eidavo dar toliau ir per grupės koncertus patirdavo orgazmą. Kaip byloja tuometiniai moksliniai tyrimai, daugybė merginų patyrė pirmą gyvenime orgazmą būtent per „Bitlų“ koncertus.

Masinė isterija lydėjo grupę ne tik ant scenos, bet ir bet kokio viešo pasirodymo metu. Fanačių kautynės su policija, grupės persekiojimas, neteisėti prasiskverbimai į tas vietas, kuriose gyveno grupės nariai tapo kasdieniu reiškiniu. Masinė isterija baigėsi kartu su koncertinės grupės veiklos pabaiga 1966 metais.

www