Liberalinis profesorius apie lygybę

Apačioje pateikiamas 1914-ais išėjęs V. I. Lenino straipsnis „Liberalinis profesorius apie lygybę“, kuriame Leninas atsako į dažnai pasitaikantį socializmo ir marksizmo teorijos „kritikų“ priekaištą, esą socialistai ketinantys visus žmones padaryti lygiais, o tai – neįmanomas dalykas; išaiškinama, kad socialistai niekada ir niekur nekalbėjo nei apie lygiavą, nei apie žmonių fizinių ir dvasinių bruožų suvienodinimą, o tiktai apie socialinę lygybę, lygybę gamybos priemonių atžvilgiu, kuri įmanoma tik likvidavus išnaudotojišką visuomenės santvarką.

LIBERALINIS PROFESORIUS APIE LYGYBĘ

Ponas liberalinis profesorius Tuganas-Baranovskis išėjo į žygį prieš socializmą. Šį kartą jis prie klausimo priėjo ne iš politinės ekonomijos pusės, o iš bendrų samprota­vimų apie lygybę pusės (gal būt, šie bendri samprotavi­mai profesoriui pasirodė tinkamesni religiniams-filosofiniams pasikalbėjimams, kuriuose jis išstodavo?).

„Jeigu paimsime socializmą, — paskelbė p. Tuganas, — ne kaip ekonominę teoriją, o kaip gyvenimo idealą, tai jis neabejotinai yra susijęs su lygybės idealu, bet lygybė yra sąvoka… kuri iš patyrimo ir proto negali būti išvedama”.

Štai samprotavimas liberalinio mokslininko, kartojančio be galo nuvalkiotus ir nudėvėtus argumentus: girdi, patyrimas ir protas aiškiai rodo, kad žmonės nėra lygūs, o socializmas savo idealą grindžia lygybe. Vadinasi, so­cializmas, matote, yra nesąmonė, prieštarauja patyrimui ir protui ir taip toliau!

reklama

Ponas Tuganas kartoja seną reakcionierių metodą: iš pradžių iškreipti socializmą, priskiriant jam nesąmonę, o paskui pergalingai paneigti nesąmones! Kai sakoma, jog patyrimas ir protas rodo, kad žmonės nėra lygūs, tai kaip lygybė suprantama žmonių sugebėjimų lygybė arba jų fizinių jėgų ir dvasinių sugebėjimų vienodumas.

Savaime suprantama, kad šia prasme žmonės nėra ly­gūs. Nė vienas protingas žmogus ir nė vienas socialistas to neužmiršta. Tačiau su socializmu tokia lygybė neturi nieko bendro. Jeigu p. Tuganas visiškai nemoka galvoti, tai, šiaip ar taip, jis moka skaityti ir, paėmęs žinomą vie­no iš mokslinio socializmo kūrėjų, Fridricho Engelso, vei­kalą prieš Diuringą, p. Tuganas galėtų ten paskaityti specialų paaiškinimą, kad kaip lygybę ekonominėje sri­tyje yra kvaila suprasti ką nors kita, išskyrus klasių panaikinimą. Bet kai ponai profesoriai imasi paneigti socializmą, nežinai, kuo daugiau stebėtis, jų bukaprotiš­kumu ar jų nemokšiškumu ar jų nesąžiningumu.

Teks pradėti nuo abėcėlės, jei turi reikalo su p. Tuganu.

Kaip lygybę politinėje srityje socialdemokratai supranta lygiateisiškumą, o ekonominėje srityje, kaip jau pasaky­ta, klasių panaikinimą. O nustatyti žmonių lygybę, tai suprantant kaip jėgų ir sugebėjimų (kūno ir dvasios) lygybę, socialistai nė negalvoja.

Lygiateisiškumas yra vienodų politinių teisių reikala­vimas visiems valstybės piliečiams, pasiekusiems tam tikrą amžių ir nesergantiems nei paprastąja, nei libera­linių profesorių silpnaprotybe. Šį reikalavimą pirmą kar­ią yra iškėlę visai ne socialistai, ne proletariatas, o bur­žuazija. Visiems žinomas visų pasaulio šalių istorinis patyrimas tai rodo, ir p. Tuganas tai būtų galėjęs lengvai sužinoti, jei jis nebūtų rėmęsis „patyrimu”, vien tik siek­damas apmulkinti studentus ir darbininkus, siekdamas valdantiesiems įsiteikti socializmo „naikinimu”.

Buržuazija iškėlė visų piliečių teisių lygybės reikala­vimą kovoje su viduramžinėmis, feodalinėmis, baudžia­vinėmis, luominėmis privilegijomis. Pavyzdžiui, Rusijoje, skirtingai nuo Amerikos, nuo Šveicarijos ir pan., ir dabar yra išlaikomos bajorų luomo privilegijos visame politi­niame gyvenime, ir per rinkimus į Valstybės tarybą, ir per rinkimus į Dūmą, ir vietinėje savivaldybėje, ir mo­kesčių atžvilgiu, ir daugelyje, daugelyje kitų dalykų.

reklama

Net nenuovokiausias ir labiausiai neišsilavinęs žmogus gali nuvokti, kad atskiri žmonės, priklausantieji bajorų luomui, nėra lygūs savo kūno ir dvasios sugebėjimais, kaip nėra tarpusavyje lygūs ir žmonės, priklausantieji „mokesčių mokėtojų”, „prastajam”, „žemutiniam” arba „neprivilegijuotam” valstiečių luomui. Bet savo teisėmis visi bajorai yra lygūs, o visi valstiečiai yra lygūs savo beteisiškumu.

Ar dabar p. mokytas ir liberalinis profesorius Tuganas supranta skirtumą tarp lygybės lygiateisiškumo prasme n lygybės jėgų ir sugebėjimų lygybės prasme?

Dabar pereikime prie lygybės ekonomine prasme. Jung­tinėse Amerikos Valstybėse, kaip ir kitose priešakinėse valstybėse, viduramžinių privilegijų nėra. Politinių teisių atžvilgiu visi piliečiai yra lygūs. Bet ar jie yra lygūs savo padėtimi visuomeninėje gamyboje?

— Ne, p. Tuganai, nelygūs. Vieni turi žemę, fabrikus, kapitalus ir gyvena iš neapmokėto darbininkų darbo; — tokių yra menka mažuma. Kiti, būtent milžiniška gyven­tojų masė, neturi jokių gamybos priemonių ir gyvena tik iš savo darbo jėgos pardavimo; tai — proletarai.

Jungtinėse Amerikos Valstybėse bajorų nėra, o buržua” ir proletarai turi lygias politines teises. Bet jie nėra ly­gūs savo klasine padėtimi: vieni, kapitalistų klasė, turi gamybos priemones ir gyvena iš neapmokėto darbininkų darbo; kiti, samdomųjų darbininkų, proletarų, klasė, neturi gamybos priemonių ir gyvena iš to, kad rinkoje parduoda savo darbo jėgą.

Panaikinti klases — tai reiškia visus piliečius pastatyti į vienodą santykį su visos visuomenės gamybos priemo­nėmis, tai reiškia — visiems piliečiams vienodai prieina­ma dirbti visuomeninėmis gamybos priemonėmis, visuo­meninėje žemėje, visuomeniniuose fabrikuose ir taip toliau.

Šis išaiškinimas, kas yra socializmas, buvo reikalingas apšviesti mokytam liberaliniam profesoriui p. Tuganui, kuris, gal būt, įtempęs visas sąvo jėgas, dabar supras, kad laukti žmonių jėgų ir sugebėjimų lygybės socialisti­nėje visuomenėje yra nesąmonė.

Trumpai sakant: kai socialistai kalba apie lygybę, jie visuomet tuo supranta visuomeninę lygybę, visuomeni­nės padėties lygybę, bet nieku būdu ne atskirų asmenų fizinių ir dvasinių sugebėjimų lygybę.

Skaitytojas, gal būt, nustebęs paklaus: kaip galėjo atsi­tikti, kad mokytas liberalinis profesorius užmiršo šias elementarias tiesas, žinomas kiekvienam iš bet kurio so­cializmo pažiūrų išdėstymo? Atsakymas yra paprastas: asmeninės šiuolaikinių profesorių ypatybės yra tokios, kad jų tarpe galima rasti net reto bukaprotiškumo žmo­nių, tokių kaip Tuganas. Bet visuomeninė profesorių padėtis buržuazinėje visuomenėje yra tokia, kad į tas parei­gas leidžiami tiktai tie, kurie mokslą parduoda tarnauti kapitalo interesams, tiktai tie, kurie sutinka prieš socia­listus kalbėti neįtikimiausius niekus, nesąžiningiausias nesąmones ir absurdus. Buržuazija profesoriams visa tai dovanos, kad tik jie užsiiminėtų socializmo „naikinimu”.

V. I. Leninas. Raštai, 1953, 126-129 psl.