Du keliai Lietuvai: susinaikinimas arba nepriklausomybės atkūrimas, tertium non datur

Artėja Seimo rinkimai, laikas apsispręsti: ar toliau žengti susinaikinimo keliu drauge su Lietuvą 26 metus naikinusiomis partijomis, ar pasirinkti naują kelią – Alternatyvą Lietuvai, kaip tai padarė vokiečiai, tarptautinei žydijai tarnaujančios A.Merkel atvesti prie bedugnės krašto.

Dauguma Lietuvos partijų – deideologizuoti amorfiniai ekonominių interesų grupių dariniai, primenantys plėšikų gaujas, kurios pasiskirsto teritorijas (ministerijas) ir per jas vykdo savo antivisuomeninę veiklą. Ar ne taip? Gal ne visai? Jos turi kažkokią „ideologiją“, kuri, iš esmės, niekuo nesiskiria nuo Al-Kaponės, Dekanidzės, Daktaro ideologijos, tik legalizuota dėka kitokios plėšikavimo taktikos ir metodų, kurie – žymiai efektyvesnį, negu primityvių gangsterių. 26 metus trunkančio plėšikavimo rezultatai akivaizdūs.

Prieš eilinius rinkimus įvyksta trumpalaikis opozicionierių protų prašviesėjimas. Kiekvienas opozicijos renegatas, valstybės medžio kinivarpa, tampa visai adekvačiu žmogumi artėjant rinkimams. Štai ir  konservatorius Kęstutis Masiulis portale „Ekspertai“ gana tiksliai charakterizuoja tragišką Lietuvos valstybės padėtį:

Eglės Mikitavičienės koliažas

„Neseniai Europos Komisija patvirtino tai, kas visiems buvo akivaizdu, ir ką Premjeras nuolat neigia, – Lietuva praktiškai nedaro jokios pažangos. Kol kitos Rytų Europos valstybės, tokios kaip Čekija, Estija ir Slovakija, sparčiai artėja prie pažangiausių Vakarų šalių, Lietuva jau beveik 4 metus trypčioja vietoje.“

„Lietuvos BVP pernai ūgtelėjo vos 1,7 proc., o Airijos 7,8 proc. Galima teisintis Rusijos įtaka, krizės pasekmėmis ar dar kuo nors, bet toks silpnas ūkio augimas prastai atrodo net lyginant su Estija ir Latvija. Ar Lietuva turi laiko trypčioti vietoje?“

reklama

„Lietuva nyksta labai greitai. Kiekvienais metais Lietuva netenka po 30 tūkst. žmonių. Mažėja jaunimo…“

Opozicionierius Masiulis siūlo seną naują išeitį: „Būtina kitokia Vyriausybė.“ Suprantama, senelio anūkas ir Co. Jis tęsia: „Jau dabar nuomonių apklausos rodo, kad konservatoriai, liberalai su viena ar dviem partnerėmis gaus pakankamai balsų, kad sudarytų valdančiąją koaliciją. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis viešai patvirtino, kad mato galimybę dirbti su dešiniaisiais.“

Keista būsimoji koalicija! Sunku būnant adekvačioje būsenoje suvokti tokias koalicijas, kurios gimsta Landsbergistų galvose artėjant rinkimams. Ką ideologiškai bendro gali turėti liberalai, išpažįstantys transhumanizmo ir pasaulinio finansinio oligarchato siautėjimo dogmas ir konservatoriai? Dar keistesnis ir alogiškas darinys yra valstiečiai + žalieji, kuriuos staiga pamilo konservatorių patriarcho anūkas. „Respublikoje“ buvo rašoma: „Jaunasis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis šią savaitę prisipažino norintis dirbti kartu su… Lietuvos priešais. Ir ne su bet kokiais, o su konservatorių 2014 metų vasarį sudarytame Lietuvos priešų sąraše minima partija, kurią finansuoja su Rusija siejamas oligarchas. Išdavystė paaiškėjo šią savaitę, trečiadienį, kai Lietuvos politinį chaosą sujaukė naujas skandalas: partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguoto vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio prisipažinimas, kad rudenį į Seimo rinkimus jis eis su opozicine partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vienas iš pirmųjų S.Skvernelio pasirinkimą viešai pasveikino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G.Landsbergis.“

Liberalai sveikina Lietuvą!

Manau, kad visa tai jau kažkas už sveiko proto ribų. Vokietijos žalieji rėkia mitinguose „Vokietija padvėsk“! O kas yra žalieji Europarlamente? Tai nusikaltėliai, chroniški pedofilai ir visokio plauko iškrypėliai. Ką bendro su “žaliaisiais“ turi Lietuvos žemdirbiai, o juo labiau konservatoriai?

Štai kaip spaudoje charakterizuojami Europos parlamento „žaliųjų“ lyderiai: „Prie pedofilų galima priskirti eilę žaliųjų lyderių su pagrindiniu Europarlamento žaliuoju Konni Benditu ir Folkeriu Beku ir dar nesenai kylančia Vokietijos socialdemokratų partijos (VSDP) žvaigžde Sebastianu Edati.“

Tarp visos šitos margaspalės aukso veršio garbintojų minios matau tik vieną vienijančią juos idėją – norą kuo greičiau prisivogti, o valdžia tam atveria išskirtines galimybes. Jokia rimta politine ideologija čia nekvepia, politika irgi, vien ekonominiais interesais, lovio troškimu.

Tertium non datur. Lietuva šiandien yra pusiau kolonijinė ES imperijos periferija, tiekianti metropolijai pigią ir kvalifikuotą darbo jėgą, už ką vietinėms partinėms vagių gaujoms mokama t.t. kompensacija ES paramos pavidalu. Suprantama, kad Lietuva ES imperijai turi ne daugiau įtakos, nei eurų skaičius mano piniginėje Niujorko fondų biržos indeksams. Tuo tarpu Vokietija kas kita. Tai ES ekonominis ir politinis „motoras“. Net ir kvailystė, kaip migrantų readmisijos sutartis su Turkija, Vokietijos kanclerei panorėjus, tampa ES įstatymu.

Vokietiją, kaip ir visą ES šiuo metu yra apėmusi krizė, krizių derinys: ekonominė, moralinė, pabėgėlių, terorizmo, demografinė ir t.t.

Visos šios krizės apėmusios ES „ekonominį variklį“ Vokietiją ir nuo jos raidos priklausys visos ES ateitis, t. y. jokios ateities nebuvimas, jeigu vokiečiams nepavyks išmesti iš valdžios frau Merkel ir kardinaliai pakeisti valstybės vidaus ir užsienio politikos.

reklama

Pagrindine vidine šiandieninės krizės priežastimi (das Hausgemachte) Vokietijoje yra įvardijama neoliberali elito ideologija, kurios laikosi Angela Merkel. Nors ji save poziocionuoja krikščione demokrate, bet vykdo politiką, besivadovaudama postmarksistinių revoliucionierių (jos Štazi jaunystės) idealais. Todėl jos partija Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) ir gali eiti į koaliciją su „Žaliųjų“ partija, kuri į mitingus ir demonstracijas išeina su antikonstituciniu šūkiu „Vokietija padvėsk!“. Bet KDS nenori jungtis į koaliciją su partija „Alfernatyva Vokietijai“, kurios tikslas yra išsaugoti vokišką Vokietijos identitetą ir pasiekti didesnį jos suverenitetą. Suprantama, kad tie, kurie pasisako už įgyvendinimą idėjos „Vokietija padvėsk!“, negali traukti vežimą viename kinkinyje su tais, kurie stengiasi gyvendinti idėją „Vokietija, gyvenk!“ Angela Merkel yra ne išorinių aplinkybių auka – ji yra specialiai prie Vokietijos vairo pasodintas ir daug dešimtmečių sionistų politiką vykdantis žmogus, matomai, turintis konkrečią užduotį – sunaikinti Vokietiją. “Susidaro įspūdis, kad jeigu aplink ją bus viskas sugriauta ir ji bus pilnai izoliuota savo imperijos kanceliarijoje, tai net tada ji tvirtins: „Wir schaffen das“ (Mes susidorosime)”,- rašoma genosse.

Kovo 13 dieną trijose federalinėse žemėse rinkimai pasibaigė partijos „Alternatyva Vokietijai“ (Alternatyve für Deutschland (AfD)) pergale. Įvyko Vokietijos visuomenės poliarizacija į dvi stovyklas: stovykla „Vokietija padvėsk!“ ir stovykla „Vokietija gyvenk!“.

Pirmosios stovyklos programa – antipatriotinė: sukūrimas europinės supervalstybės, Europos valstybių nacionalinio suvereniteto likvidavimas, sukūrimas daugiaetninės visuomenės ir sunaikinimas tradicijų, nacionalinio charakterio („kairiųjų deklaruojamas vokiečių tautos pakeitimas“), ryšium su tuo vykdymas neatsakingos migracijos politikos, kuri veda į susidūrimą europinės civilizacijos su islamo civilizacija, griovimas tradicinės šeimos ir tradicinės moralės – visų pirma lytinės (ankstyva seksualizacija, gender-mainstrimingas, homoseksualios sugyvenimo formų prilyginimas tradicinei šeimai ir panašūs transhumanizmo akibrokštai, kurie anksčiau buvo vadinami nuodėme, liga arba net buvo skaitomi nusikaltimu), užsienio politika paklūstanti JAV interesams.

Antrosios stovyklos programa – patriotinė: Sukūrimas tautų Europos, nacionalinio suvereniteto išsaugojimas, Europos tautų ir jų identiškumo išsaugojimas, nutraukimas prievartinės visuomenės multikultūralizacijos, apribojimas (o ideale nutraukimas) priėmimo žmonių iš svetimų mums kultūrų ir sugrąžinimas jų į tėvynę, vispusiškas vokiečių šeimų palaikymas ir sprendimas demografinių problemų visų pirma per ją, protingas reguliavimas imigracinės politikos, tai yra priėmimas tų, kurie šaliai profesionaliai reikalingi, ir tų kurie artimi kultūriškai; išlaikymas tradicinės moralės, liovimasis tvirkinti vaikus ir jaunimą  gender-mainstrimo idėjomis, sulaužymas  homoseksualistų lobi veiklos ir įvertinimas homoseksualių santykių kaip nukrypimą nuo natūralios, gamtinės normos, ko nereikią akcentuoti ir primesti visuomenei; užsienio politika savo šalies interesuose, kas Vokietijai reiškia normalių santykių palaikymą ne tik su JAV, bet ir vystymą bendradarbiavimo ir naudingų ryšių su Rusija.

Alternatyva Lietuvai. Dvidešimt šešis metus Lietuvos valdžioje buvusios partijos mums parodė, kad jų politika yra Lietuvos išvogimo, praskolinimo ir sunaikinimo politika. Mūsų valstybė atsidūrė ant bedugnės krašto ir patriotinėms jėgoms būtina ieškoti „Alternatyvos Lietuvai“. Visi kas už šeimą, tautą, nacionalinę valstybę yra „Alternatyva Lietuvai“, alternatyva tam puviniui, kuris paglemžė iš lietuvių tautos valdžią ir valstybę. Šiandien susidarė tokia situacija, kurią charakterizuoja romėnų posakis “tertium non datur” – “trečio – neduota“.

Šauksmas