Visuomenės elitas. Kas jie?

Bet kurioje visuomenėje yra savas elitas, kuris nustato vystymosi vektorių. Kas gi tie elito nariai, į kuriuos lygiuojasi visi kiti? Pats paprasčiausias ir akivaizdžiausias atsakymas būtų – žmonės, kurie turi valdžią, didžiulius pinigus (ne šiaip sąskaitą banke, bet įspūdingus aktyvus ir kapitalus), populiarumą, o dažnai ir visas šias tris savybes drauge. Tačiau šiame atsakyme slypi visa eilė povandeninių akmenų, apie kuriuos pakalbėsime truputį vėliau.

Pradžiai konkretizuokime sąvoką „elitas“ koncepcijos „valdžia-pinigai-populiarumas“ aspektu: bankininkai, kultūros veikėjai, verslininkai, politikai, aukšto rango jėgos struktūrų pareigūnai, sporto žvaigždės ir tiesiog žmonės, turintys plačius ryšius. Kur slypi minėti povandeniniai akmenys? Visi šie žmonės apsiekė aukštumas savo darbu ir netgi neša naudą visuomenei: bankai skolina pinigus, kuria darbo vietas daugeliui žmonių, kultūros veikėjai kuria muziką, vaidina kine, teatre, verslo atstovai gamina reikalingas prekes ir teikia paslaugas, visų lygmenų politikai atstovauja valstybei užsienio politikoje ir priima svarbius sprendimus valstybės viduje, jėgos struktūrų vadai koordinuoja kovą su nusikalstamumu, sporto žvaigždės tampa pavyzdžiu jaunimui ir t.t.

reklama

Pamažu pereiname prie povandeninių akmenų. Kaip visada, tiesą išsiaiškinti galima iškėlus teisingus klausimus:

Ar savo aukštumas valdžioje, piniguose ir populiarume viso to turėtojai pasiekė pelnytai, t.y. sąžiningu darbu?

Ar vardan visuomenės gerovės ar tik vardan savų egoistinių tikslų naudojasi valdžia, pinigais ir populiarumu konkretūs elito atstovai šiuo momentu, ir kaip ta turima įtaka buvo naudojama anksčiau?

Viso labo du klausimai, o kiek prasmės, ar ne tiesa? Nors jei kiekvienas punktas būtų konkretizuotas, tai klausimų iškiltų gerokai daugiau. Labai puiki mankšta smegenims, beje.

O štai atsakymuose į šiuos klausimus ir slypi tie povandeniniai akmenys.

Tai kaipgi galima įgyti didžiulę įtaką visuomenėje per valdžią, pinigus ar populiarumą?

Pirmas variantas – sąžiningu keliu. O šitai reiškia, kad:

1. Stambūs kapitalai turi būti sukaupti teisėtu keliu (be apgaulės ir įvairiausio pobūdžio machinacijų). Rezultatas – banko ar stambaus verslo sukūrimas.

2. Karjera jėgos struktūrose dėka ypatingų nuopelnų: organizatoriaus talentų, profesionalizmo, kai pagaunami itin pavojingi nusikaltėliai, atskleidžiami neeiliniai nusikaltimai ir panašiai.

3. Politikas karjeros pradžioje – tai pažadai: trumpalaikiai, vidutinės trukmės, ilgalaikiai, strateginiai. Čia svarbus pažadų pildymo planas. Rinkėjo požiūriu svarbi ir pradedančio politiko praeitis, juk į šitą sferą neateinama staiga ir netikėtai, žmogaus kelias iki sprendimo eiti į politiką yra pakankamai svarbus faktorius. Pavyzdžiui, svarbi detalė – rinkiminei kampanijai panaudotų pinigų kilmė. O jei kalba eina apie veikiantį politiką, tai jo veikla valstybiniame poste vertinama pagal pažadų vykdymą, sugebėjimą pripažinti ir ištaisyti savo klaidas.

4. Kultūros ir meno žmonių pripažinimas – tai ilgas ir sunkus kelias skleidžiant visuomenei naudingas idėjas, o taip pat užsitarnauti apdovanojimai, abejotinų PR metodų nenaudojimas ir panašiai.

reklama

Kai dėl atvirkštinės situacijos (t.y. nesąžiningas kelias į aukštumas) – tai šis dalykas nėra retenybė. Labai gaila, bet visada atsiras tų, kurie užkopią ar mėgina užkopti į piramidės viršūnę apgaule, nusikaltimais, intrigomis.

Antras klausimas (apie tai, kaip įtaka naudojama) ne mažiau įdomus už pirmą. Jei susiesime jį su kopimo į elitą variantais, sąlygiškai galima išskirti tokius variantus:

1. Į viršūnes – sąžiningu keliu. Įtaką naudoja visuomenės labui.

2. Į viršūnes – sąžiningu keliu. Įtaką naudoja savanaudiškais tikslais, nepriklausomai nuo to, kokių pasekmių visuomenei turės vieni ar kiti sprendimai.

3. Į viršūnes – abejotinais keliais. Įtaka – tik asmeninės naudos labui.

4. Į viršūnes – abejotinais keliais. Įtaka – visuomenės labui.

Jeigu su 1 ir 3 punktais viskas aišku ir suprantama, tai 2 ir 4 punktai sukelia prieštaringų minčių. Kur toji riba, kurią peržengus galima pamiršti visus žmogaus iš 2 punkto nuopelnus? Kiek gerų ir reikalingų darbų turi nuveikti žmogus iš 4 punkto, kad užbrauktų visas negatyvias savo kopimo į viršūnę pasekmes? Štai tokie pasamprotavimai ir povandeniniai akmenys.

Kitu elitiškumo variantu galima laikyti koncepciją „genialumas-atradimai-technologijos“. Ši idėja daug kam patinka, kadangi ją galima pakankamai akivaizdžiai stebėti. Joje nebūna intrigų. Viskas aišku ir suprantama: visais laikais atsirasdavo žmonių, kurie stumia į priekį mokslą, kuria teorijas, suranda unikalius inžinerinius sprendimus ir t.t. Tačiau čia esama savų ypatumų. Pavyzdžiui, kad ir koks genialus tu būtum išradėjas, tačiau be finansinės valstybės ar privačių investorių paramos ilgalaikius tyrimus atlikti bus labai sudėtinga. Kitaip sakant, negalima išvengti „valdžios-pinigų-populiarumo“ grupės atstovų paramos. Manau, neverta nė kalbėti, kad bet koks fundamentalus, ar net taikomasis mokslo tyrimas – tai pakankamai brangiai kainuojantis procesas.

Įsivaizduokime, kad kažkoks elitinis genijus sugalvojo kažką naujo, iki šiol nežinomo. Tiktai sugalvoti negana, reikia realizuoti tai praktiškai. Čia neapsieisi be kito svarbaus elemento – sumanių vykdytojų ir gamintojų (jei kalba eina apie techniką) ar gerų vadybininkų humanitarų (jei kalbame, pavyzdžiui, apie revoliucinius valdymo metodus), kurie galės adaptuoti naujovę konkretiems poreikiams. Beje, elitu galima vadinti ir savo sričių profesionalus.

www