Eksperto nuomonė: Politinio prieglobsčio ES pasiprašys iki 500000 Turkijos kurdų, o Šengeno zona subyrės.

Pabėgėlių paktas su Turkija žada turkams bevizį režimą į ES iki birželio pabaigos, kuomet Ankara įvykdys 72 sąlygas. Daugiau negu pusė punktų jau įvykdyta, likusieji turi būti įvykdyti iki gegužės mėnesio. Šio pakto paradoksas tame, rašoma Austrų dienraštyje Krone, kad uždarydama duris sirams ir sfganams, ES leis masiškai atvykti kurdams, kurie dabar galės laisvai čia atskristi lėktuvais ir be vizų.

Įvedus bevizį režimą kurdams jau nebereikės keliauti pavojingu ir brangiu jūros maršrutu. Lėktuvo bilietas iš kurdų apgyvendinto miesto Diyarbakir į Berlyną tekainuos 62 eurus.

Ekspertas Gareth Jenkins prognozuoja 500 000 kurdų pabėgėlių

Sugumo ir vystymosi politikos instituto eksperto Turkijos klausimams Gareth Jenkins nuomone, kurią jis pareiškė „Deutsche Presse-Agentur“, jeigu vizų režimas bus panaikintas, „potencialiai galėtų nuo 400.000 iki 500.000 Turkijos pabėgėlių – pagrindinai kurdų – prašyti prieglobsčio“.

reklama

Prokurdiškos opozicinės partijos HDP pirmininko Selahattin Demirtas nuomone „Jeigu karas Turkijoje plėsis, tai gali sukelti naujus pabėgėlių srautus į Europą. Ne tiktai kurdai, bet ir turkai, gali bėgti į Europą. Bus srautai žmonių, norinčių vykti į saugesnius regionus“.

Turkijos ekspertas Gareth Jenkins sako: „Aš manau, kad greičiausiai Šengenas subyrės“. „Aš įsitikinęs, kad kai kurios valstybės greičiau trauksis iš Šengeno, iki to kol bus leistas bevizis įvažiavimas iš Turikijos“.

ES nenori matyti, kad Turkija vykdo kurdų genocidą

Turkijoje gyvena apie 20 milijonų kurdų. Po readmisijos pakto su ES pasirašymo Turkija sustiprino kurdų genocidą. Kurdų rajonuose suaktyvėjo turkų armijos ir saugumo tarnybų veikla.

Kovo 24 dieną buvo pranešta, kad Turkijos kariuomenė Džizros mieste sudegino 150 gyvus kurdus.

reklama

Kurdų apgyvendintuose Turkijos rajonuose kariniai veiksmai vyksta nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio. Iki praėjusių metų pabaigos vyko „valymai“ Suro mieste, vyko kovos Džzros ir Suro miestų gatvėse. Karinės operacijos šiuo metu persikėlė arčiau prie Turkijos sienų su Iranu, Iraku ir Sirija. Džizroje, Silopi, Dijarbakyre turkai į gyvenamuosius kurdų kvartalus šaudo iš tankų. Tiktai per pirmąją kovinių veiksmų savaitę savo namus paliko 90 tūkstančių vietos gyventojų. Viso nuo 2015 metų rugsėjo iš karo veiksmų zonos pabėgo 400 000 gyventojų. Šimtai žmonių žuvo.

Kurdams ir turkams apsigyventi Vokietijoje nėra problemų, nes čia gyvena milijoninės šių tautų diasporos, daugelis turi giminių. Kiekvienas iš jų Vokietijoje galės prašyti prieglobsčio, nes atvyks ne iš trečiosios šalies. Vien tik už „turkų sultono“ Erdogano žodinį įžeidimą Turkijoje yra iškelta 1800 bylų. Jis nepakenčia kritikos ne tiktai savo šalyje, bet netgi Vokietijos komikų kritika sukėlė jo įtūžį. Vokietijos pasiuntinys Ankaroje buvo iškviestas pasiaiškinti dėl vokiškų komikų pokštų per ARD televizijos kanalą, praneša DW.

Turkų apšaudomame iš tankų Dijarbakyro mieste kurdai, kaip praneša Krone, žino apie ruošiamą bevizį režimą su ES. „Visi važiuos į Vokietiją“, pasakė 43 metų amžiaus kurdas Juskel.

Dėl kurdų genocido ES vadovai tyli. O ką gali pasakyti nežinia kieno patupdytos marionetės? Ne Europa žmonės juos Briuselyje patupdė, ne Europos interesams jie tarnauja.

Petras Gulbinskas

Šauksmas