Kaip žmonės pradėjo praustis, paskui nustojo ir vėl pradėjo

KADA ŽMONĖS PRADĖJO PRAUSTIS

Niekas tiksliai nežino, kuriuo momentu senovės žmonėms šovė į galvą geniali idėja – pūkštelėti į vandenį, kad panaikintų plėšrūnus priviliojančius kvapus. Netgi nežinoma, ar būtent dėl to jie įbrido į vandenį, ar tiesiog kažkurį protėvį nukamavo priešistorinė kaitra. Eksperimento rezultatas, kaip ten bebūtų, labai patiko: pirmuosius liudijimus apie pirties procedūras archeologai aptoko kasinėdami III tūkstantmečio prieš mūsų erą objektus.

Praustis mėgo egiptiečiai, babiloniečiai ir, žinoma, senovės graikai. Būtent jie kitados sugalvojo žodį „higiena“. Išsivysčiusi graikų civilizacija (ir ne ji viena) netgi sumąstė vandentiekį bei viešas pirtis, dėl ko vietiniai gyventojai visada spindėjo švariais kūnais ir drabužiais. Prausimuisi graikai naudojo alyvų aliejų ir specialius gremžtukus. Vandens procedūras buvo priimta atlikti mažiausiai du kartus per dieną.

Mėgtamos Graikijoje buvo ir vonios, tiek karštos, tiek šaltos. Buvo laikoma, kad maudymasis šaltame vandenyje daro poveikį sveikatai, o karšta vonia labiau tinka moterims. Vėliau, tiesa, viskas susimaišė ir piliečiai, nepriklausomai nuo lyties, ėmė maudytis, kaip šaudavo į galvą.

reklama

Ypač higiena suklestėjo Romos imperijoje. Romėnų termos – didžiulės viešosios pirtys – buvo statomos tarsi nusprendus išprausti kiekvieną šalies gyventoją ir kad dar liktų laisvų vietų. Didžiausios termos užimdavo milžiniškus plotus – daugiau kaip 100 000 kvadratinių metrų ir galėjo vienu metu priimti iki 2300 žmonių (Antoniano terma).

Romos pirtys tapo pilnaverčiais savo epochos kult9ros centrais. Be prausimosi čia ateidavo pabendrauti, pasportuoti, pavalgyti ar tiesiog naudingai praleisti laiką. Įėjimo į termas kaina buvo prieinama kiekvienam, taip kad viduje galima buvo akivaizdžiai įsitikinti, kad nuogas turtuolis niekuo nesiskiria nuo nuogo varguolio.

Vandens procedūrų epocha baigėsi visiškai prognozuojamai: ištvirkimu ir moralės smukimu. Riedančioje į bedugnę imperijoje suklestėjo visiškai kitoks laiko leidimo būdas ir termos pavirto viešnamiais, kuriuose vyko masinės orgijos.

KAIP ŽMONĖS NUSTOJO PRAUSTIS

Krikščionybė įtvirtino Europoje labai originalų požiūrį į higieną ir santykius su vandeniu. Viduramžių Europa, priešingai negu ją vaizduoja šiuolaikiniai kino režisieriai ir tų laikų dailininkai, buvo užversta atliekomis ir dvokė taip, kad akys ašarojo. Būtent tai yra priežastis didžiulio masto to laikmečio epidemijų, kurias europiečiai laikė bausmėmis už nuodėmes, tame tarpe ir už pernelyg dažną prausimąsi.

Netgi diduomenė beveik nesiprausė. Ispanijos karalienė Izabelė Kastilietė pirtyje lankėsi tik du kartus gyvenime – kai gimė ir prieš vestuves. Daug europiečių mirė nuo utėlių ir pūliavimo, o jų būstai, kaip liudija amžininkai, kvepėjo anaiptol ne gėlytėmis.

Purvino kūno kultas kontinente truko iki pat XIX amžiaus. Žymieji Prancūzijos rūmai ir karališkos rezidencijos neturėjo nei vonių, nei tualetų ir vietoje to, kad praustųsi, dvariškiai aktyviai naudojosi kvepalais ir odekolonais. Krūmai aprink Versalį buvo apdergti žmonių ekskrementais, tas pats dėjosi laiptinėse ir balkonuose.

reklama

Tuo tarpu Rytų Europoje viskas buvo atvirkščiai. Žmonės nepaprastai mėgo pirtis ir nepraleisdavo progos jas aplankyti. Kontaktai su europiečiais tais laikais sukeldavo daug kalbų apie tai, kad užjūrio svečiai, tegu ir apsirengę pagal paskutinį mados žodį, vis dėlto dvokia aplinkui per mylią.

IŠ MOKSLO POZICIJŲ

Mūsų laikais praustis vienareikšmiškai rekomenduojama. Tiktai be nereikalingo fanatizmo.

Esmė štai kokia. Normali žmogaus oda yra pasidengusi natūraliu bakterijų apvalkalu. Bakterijos atlieka daugybę funkcijų – pradedant pagalba organizmo termoreguliacijoje, baigiant kova su ligas sukeliančiais mikroorganizmais.

Kai prausiamasi pernelyg dažnai, apsauginis bakterijų sluoksnis nespėja atsikurti ir dėl to vandens procedūros gali sukelti paradoksalias pasekmes – odos sausumą ir netgi dermatologinius susirgimus. Tais pačiais sumetimais dermatologai nerekomenduoja naudotis antibakteriniais muilais normalioje situacijoje.

Teisingas ir reguliarus prausimasis padeda išvalyti ir atverti kūno poras, padeda odai „kvėpuoti“ ir pašalina nuo jos viską, kas nereikalinga – purvą, prakaitą. Specialistai pataria praustis daugiausiai du kartus per dieną, be to, vieną kartą – nesinaudojant higienos priemonėmis.

ŠVAROS IR NEŠVAROS REKORDAI

Oficialių rekordų, susijusių su asmenine higiena, kol kas niekas neregistruoja, dėl to pateiksime žurnalistų užfiksuotus rekordus.

Purviniausias pasaulio žmogus – iranietis Amu Hadži, kuris nesiprausė apie 60 metų. Jis giliai įsitikinęs, kad vanduo skatina ligų atsiradimą ir savo pavyzdžiu įrodo šią teoriją. Hadži jau sukako 80 metų, savo dienas jis leidžia, rūkydamas pypkę su mėšlu palei griuvėsius, kuriuose nakvoja.

Švariausias pasaulio žmogus – Malaizijos gyventoja Džiula Abdula. Savo titulą ji gavo dėka nemalonaus psichinio susirgimo – obsesinio konvulsinio sutrikimo, kuris užklupo ją laboratorijoje, kurioje dirbo su ŽIV. 40 metų amžiaus moteris plauna rankas po 300 kartus per dieną, plaukus – 25 kartus. Ją aktyviai gydo daktarai ir netgi tvirtina, kad jau praktiškai išgydė.

Pati švariausia vieta žmogaus kūne – už ausų. Kaip nebūtų keista, būtent ten mažiausiai bakterijų – viso labo 15 rūšių, kai ant rankų gyvena mažiausiai 44 rūšys.

www