Žodinių nusikaltimų įstatymas yra kvailas. Bet kol jis galioja, turi galioti visiems

Viešojoje erdvėje vyksta mūšiai dėl kažkokio bebalsio nabago, YouTubėje bandančio vaizduoti daininyką.

Mat pastarasis sudainavo nerišlų tekstą apie tai, kaip jis ketina parduoti šėtonui sielą, nes nori nebaudžiamai trankyti vaikų galvas į sieną.

Atvirai sakant, visiškas briedas, pagimdytas nuo vaikų darželio laikų daugiau nebesivystančio protelio. Nėra apie ką net šnekėti.

Rūstieji vaikų gynėjai bei žurnalistikos inspektoriai nedelsiant įžvelgė tame baisų nusikaltimą – smurto prieš vaikus kurstymą. Ir pridavė wannabe dainorėlį į tvirtas policijos rankas. Nes už tokį nusikaltimą žmogus turi patirtį pelnytą bausmę.

Prieš tai sukilo tie, kas dėl man nesuprantamų priežasčių mano, jog tas žmogelis yra mianinykas, todėl jam tokius dalykus dainuoti galima.

Mat jų supratimu tai, ko negalima leisti padoriam žmogui, mianinykams yra leistina.

Nes juos galima prilyginti nepakaltinamiems asmenims, kurie nėra traukiami atsakomybėn. Todėl nesvarbu, kas ten parašyta įstatymuose – mianinykams jie neturi galioti. Net jei tai tik apsišaukėliai mianinykai.

Lietuvos prokurorai savo veiksmais pastaruoju metu linksta būtent prie tokios „mianinykai yra nepakaltinami“ pozicijos.

Tai liudija garsioji Lietuvos himno išniekintojų byla, kuri be jokių sveiku protu suvokiamų argumentų buvo tiesiog nutraukta, neva neradus nusikaltimo sudėties. Nors ta sudėtis visa apimtimi buvo nufilmuota pačių feministuojančių antifašysčių, nepasižyminčių didelėmis intelektualinio veleno apsukomis.

reklama

Tuomet vaikų gynėjai gerbiamo žurnalisto Artūro Račo asmenyje meta neatmušamą loginį kozirį:

o jeigu dainos žodžiuose vietoje „vaikų“ įrašysime kitų įstatymo ginamų grupių atstovus?

Ir minkštagalvis dainorėlis trauktu posmus apie tai, kad jis svajoja į sieną daužyti ne banalių lietuviukų, o ... negrų, gėjų ar - apsaugok Vie – žydų galvas?

Bei logiškai klausia: ar ir tuomet tolerantiškieji mianinykų nepakaltinamumo koncepcijos šalininkai taip aršiai gintų jo teisę į miano ir kūrybos laisvę?

Iš esmės toks klausimas yra smūgis žemiau juostos, nes atsakymas į jį yra aiškus, tik viešai neišsakomas.

Ir ežiui aišku, kad visi tie miano laisvės šaukliai vos išgirdę tokias dainas patys pirmieji, griūdami paknopstomis pultu rašyti prokuratūrai pareiškimus ir ūbautų spaudoje, reikalaudami suimti ir nebeišleisti nusikaltėlio.

Ir jiems visiems būtų nusispjaut – menas tai ar ne menas, ar tas žmogelis yra valstybės pripažintas tradicinis menininkas ar nūnai madingas apsiskelbėlis mianinykas. Suėstų gyvą ir tiek žinių.

O prokurorų tarpe neatsirastų nei vieno, kuriam pakiltų ranka pasirašyti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo „nesant nusikaltimo sudėties“.

- O tu kas - iškrypėlių pederastų vedybų ar klimato kaitos priešininkas?
[ant ešafoto: "Debatai baigti"]

Taigi, mianinykų nepakaltinamumo nenorintys pripažinti vaikų gynėjai yra bent jau nuoseklūs.

Tuo tarpu meno gerbėjų prokuratūroje bei mianinykų nepakaltinamumo šalininkų spaudoje tuo kaltinti negalima.

Jų pozicija yra lanksti: „tie žmonės mums yra savi, todėl reikalaujame jų veiksmams įstatymo netaikyti. Bauskite už tai paprastus žmones, o mianinykų nebauskite“. 

-----------------------------
- O tai kieno gi pusėje yra Tamstos simpatijos? - gali paklausti koks nekantresnis skaitytojas.

Žodžio laisvę smaugiančių rūsčiųjų vaikų gynėjų ar atvirai privilegijas ginančių mianinykų nepakaltinamumo koncepcijos fanų?

reklama

Deja, vienareikšmio atsakymo duoti negaliu. Nes nei viena iš tų aukščiau paminėtų pozicijų man nėra artima pasaulėžiūros prasme.

Mat esu amerikietiško pavyzdžio žodžio laisvės šalininkas.

Kuomet ta laisvė viešai išreikšti BET KOKIĄ nuomonę galioja visiems, o ne kažkokioms privilegijuotoms grupėms, pasivadinusioms mianinykais ar dar kaip nors.

Pabandykite įsivaizduoti tokio tipo skandalą su kokiu vietos dainorėliu USA. Kuriam vien tik už jo dainų turinį iškeliama baudžiamoji byla.

Neįmanoma. Nes ten iš tiesų yra tai, kas vadinama žodžio laisve.

Už neva kurstančius žodžius, jeigu jie nėra organizacinių veiksmų dalis ar jų tiesioginėje pasėkoje niekas nenukentėjo, ten nebaudžiama. Tai yra laikoma NUOMONE ir tiek.

Todėl nepritariu vaikų gynėjų entuziazmui sodinti tą minkštagalvį už jo kvailas ir nevykusiiai provokuojančias dainas.

Dovanokite, bet jų pasėkoje realiai nenukentėjo nei vienas vaikas. Ir jis nesiėmė jokių veiksmų vaikžudystėm organizuoti. Tai prasimanytas tariamas „nusikaltimas“, kuriame nėra ir negali būti nukentėjusių fizinių asmenų.

Taip, tas dainorėlis kvailas per visą pilvą, bet tai NĖRA nusikaltimas. Žmogus toks gimė. Ir turi teisę tokiu ir numirti.

Dar betrūko už kvailumą į kalėjimus sodinti.

Iš kitos pusės, visiškai nepritariu mianinykų nepakaltinamumo koncepcijai. Prieš įstatymą visi turi būti lygūs. Dabar ne sovietmetis, kuriame valdiški menininkai buvo priskirti privilegijuotai ideologinių darbuotojų kastai.

Todėl jeigu kažkas yra leidžiama mianinykui, vadinasi, tai turi būti leidžiama visiems.

O jeigu įstatymas kažką draudžia – tai bausti reikia visus, tai darančius. Nepriklausomai nuo to, ar tai himną niekinantis mianinykas, vėliavą nuplėšęs santechnikas ar vyčio stulpus apdergęs prokuroras.

Ir jeigu jau draudžia įstatymas dainuoti dainas apie vaikų, senelių, moterų, žydų, gėjų ir negrų galvų daužymą į sienas, vadinasi tai galioja visiems. Menininkams ir ne menininkms.

Arba reikalaukite panaikinti tokius įstatymus ir tuomet VISI galės dainuoti apie viską. Tame tarpe – apie aukščiau minėtų žmonių grupių galvų daužymą.

Kaip tai yra laisvojoje Amerikoje, telaimina ją Viešpats.

(žr. čia - http://youtu.be/Vb3IMTJjzfo – už tokią dainą Lietuvos viešojo maitinimo įstaigoje nedelsiant būtų iškelta baudžiamoji byla. Ir dainininko negintų nei vaikų gynėjai, nei mianininkų nepakaltinamumo šalininkai)