Kova už asmeninę energetinę nepriklausomybę - DarGazas padidėjo beveik 10 kartų

Žengtas dar vienas žingsnis link energetinės nepriklausomybės nuo Lietuvos Respublikos. Rytą 25 tonų biodujų generatorius dar buvo visai ne generatorius, tai buvo tik tuščia į žemę įkasta metalinė bačka. Bet atvažiavo kaimynų Martynas, atvežė du šūdvežius skysto karvių mėšlo. Ir štai bačka pilna, ji jau uždengta membrana. Dabar tai tikrai generatorius, kuris beveik dešimt kartų padidino DarGazo verslovės pajėgumus.

reklama

Tai jau trečias mūsų pasidarytas biodujų generatorius. Nuo kitų dviejų jis skiriasi ne tik dydžiu, bet ir konstrukcija. Dujos čia kaupsis ne į vandenį panardintuose "varpuose", kaip tai yra pirmajame generatoriuje. Jos kaupsis pačiame generatoriuje, bet - neišstumdamos darbinio skysčio, kaip išstumia antrajame. Generatorius uždengtas gumine membrana, kuri nuo dujų paprasčiausiai išsitems, o joms pasibaigus - sugrįš į pirminę būseną. Membranos gamintojai tvirtina, kad ji gali išsitempti tris kartus. Mūsų paskaičiavimu, po membrana galės tilpti 7 kubiniai metrai dujų.

Uždėję membraną, ją suveržėme iš skardos padarytu lanku, o dėl sandarumo patepėme akrilu. Pabaigę darbą, į generatorių kompresoriumi įpūtėme šiek tiek oro sandarumui patikrinti. Oras lyg ir neina lauk...  Bet reikia palaukti savaitę ar kelias diena, kad būtų matyti tikrasis rezultatas. Iš patirties žinome, kad užsandarinti dujas yra gana sunku - daug sunkiau, negu vandenį.

reklama

Kada jis pradės gaminti metaną? Tiesą sakant, jau gamina. Ten buvom supylę kelias priekabas obuolių išspaudų ir praskiedę vandeniu. Bakterijos jau gyvena. Kai traktorius pradėjo varyti šviežią masę, iš bačkos pasklido toks slykštus ir toks širdžiai mielas sieros vandenilio kvapas, kad su Vincu vos nesuplojome rankomis. Tas kvapas yra geriausias rodiklis, kad nepriklausomybės procesas prasidėjo. Bakterijos dirba! Ir tegu nesidžiaugia mūsų priešai estetai - uždėjus membraną, generatorius tapo uždaras. Net ir labai norėdamas nieko nebeužuosi.

Dabar reikia laukti, kada metanogeninės bakterijos įsibėgės.

O kada biodujomis virsime valgyti? Tiesą sakant, jau verdame. Juk turime dar du generatorius. Vienas, pirmasis, yra kubinio metro talpos, kitas, antrasis, - jau 2.5 kubo. Jie tiekia tiek dujų, kad nuo pavasario iki šiol užtenka maistui gaminti. Tai kam mums toks didelis, jeigu maistui gaminti užtenka tų dviejų?

Bet juk neužtenka maisto - dar reikia šildyti trobą. O ir maistui tų dviejų žiemą gali neužtekti. Sumažėjus temperatūrai, apsnūsta bakterijos, jos ima gaminti daug mažiau dujų.

Ar mes šią žiemą savo dujomis šildysim trobą? Tikriausiai dar ne, neturime tokių gražių fantazijų. Generatorių pabaigėme jau atvėsus orams, žiemą jis nelabai įsibėgės. Dar gali būti problemų ir dėl membranos sandarumo. Žodžiu, ši žiema - tai dar bandymų laikas.

Tikroji dujų gamyba  turėtų prasidėti vasarą - tokiu metu, kai jų mažiausiai reikia, tik sriubai išsivirti. Bet nebūtina vasarą jas visas deginti. Galima slėgti į rezervuarą ir kaupti žiemai. Galima užkurti variklį ir gamintis elektrą. Daug ką galima daryti, turint savų nemokamų dujų. Sava nemokama energija - tai jau būtų žingsnis link autonominės sodybos. Valstybės palaikomam monopoliui - špygą! Kaip būtų gražu...

Žodžiu, mūsų didysis generatorius - tai didžioji viltis atsiskirti nuo rusiškų, norvegiškų ir lietuviškos valdžios išskiriamų dujų.