Himalajų druska – pelningas jaukas lengvatikiams?

Norėčiau pasidalinti vieno produkto – rožinės Himalajų druskos – tyrimu. Tyrimas atliktas Lietuvos skeptikų draugijos, kuriai pats priklausau, iniciatyva, siekiant patikrinti reklaminių teiginių (apie daugybės įvairių elementų buvimą ir jų kiekius) pagrįstumą.

„Natūrali, neapdorota, nerafinuota, be priedų Himalajų druska – tai sveikatos šaltinis Jūsų organizmui ir odai! Himalajų akmens druskoje, palyginus su kitomis akmens druskomis, yra gausu kalio ir santykinai mažiau natrio, todėl ji nekenkia žmogaus sveikatai. Priešingai, kartu su vandeniu ji reguliuoja kraujo spaudimą, šalina toksinus, reguliuoja ląstelių ph ir vandens kiekį organizme, stiprina kaulus ir kvėpavimo sistemą, gerina miegą, energizuoja ir jaunina.“

Taip interneto parduotuvėje www.naturela.lt pristatoma Himalajų druska – valgomoji druska, kasama Pakistane, apie 300 km atstumu nuo Himalajų. Tinklapis www.tikeko.lt užeina dar toliau:

reklama

„Himalajų druskoje yra 84 elementai, kurių reikia mūsų kūnui:

vandenilis, litis, berilis, boras, anglis, azotas, deguonis, fluoridas, natris, magnis, aliuminis, silicis, fosforas, siera, chloridas, kalcis, skandis, titanas, vanadis, chromas, manganas, geležis, kobaltas, nikelis, varis, cinkas, galis, germanis, arsenas, selenas, bromas, rubidis, stroncis, itris, cirkonis, niobis, molibdenas, rutenis, rodis, paladis, sidabras, kadmis, indis, alavas, stibis, telūris, jodas, cezis, baris, lantanas,Ceris, samaris, europis, gadolinis, terbis, Disprozis, erbis, tulis, Iterbis, lutecis, hafnis, tantalas, volframas, renis, osmis, iridis, platina, auksas, gyvsidabris, talis, švinas, bismutis, polonis, astatas, francis, radis, aktinis, toris, uranas, neptunis, ir plutonis.“

Ne, tai ne pokštas. Pardavėjai rimtai mus nori įtikinti, kad žmogaus organizmui baisiausiai reikia arseno, gyvsidabrio, švino ir polonio.

Na gerai, bet galbūt ši druska yra bent „kalio, kalcio, magnio, geležies šaltinis“, kaip teigiama www.ecohit.lt reklamoje?

Lietuvos skeptikų draugija nepagailėjo pinigų ir ištyrė tris druskos rūšis – Himalajų druską, Ukrainoje kasamą akmens druską bei prancūzišką jūros druską (žr. tyrimo rezultatus). Žemiau pateiktoje lentelėje parodyta, kiek procentų kiekvieno elemento rekomenduojamos paros normos (RPN) gautume suvartoję 10 g druskos.

reklama

Nors magnio, kalio, geležies ir vario Himalajų druskoje esama daugiau nei kitose, tai jos dar nepadaro vertingu maisto papildu – visų (išskyrus natrį ir chlorą) elementų visose druskos rūšyse yra labai menkai. Sunku įsivaizduoti, kad kas ryžtųsi apsiryti 20 kartų brangesne druska vien tam, kad gauti varganus 5,43% RPN magnio arba 0,62% RPN kalio.

Na gerai, paklausite jūs, o kur visi kiti elementai?

Be lentelėje išvardytų elementų pavyko rasti dar septynis – deguonį ir sierą (rekomenduojamos paros normos nėra), bei organizmui nereikalingus aliuminį, silicį, nikelį, bromą ir stroncį. Vikipedijoje, savo ruožtu, rašoma, kad Bavarijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba Bayerisches Landesamt für Gesundheit und Lebensmittelsicherheit 2003 metais buvo ištyrusi Himalajų druskos mėginius ir taip pat nerado žadėtos mikroelementų puokštės.

Tai kuo gi ypatinga ši druska?

Turbūt tuo, kad dėdami jos į vonią galėsite nebesilaikyti pasninko, nes “Esant mėnulio pilnačiai organizmo gydomosios savybės yra maksimalios, druskos vonios mineralai ir energija optimaliai pasisavinami, harmonizuojami bioenergetiškai silpni taškai ir aktyvuojama kūno energijos tėkmė. Esant jaunam mėnuliui pasiekiamas maksimalus valomasis efektas – prilyginamas trijų dienų pasninkui.”

Kokias išvadas galima padaryti?

1. Himalajų druska nėra mikroelementų šaltinis.
2. Ji praktiškai nesiskiria nuo kitų druskų.
3. Jos platintojai vartotojus laiko kvailais per visą pilvą.

Kadangi ši druska vis dar plačiai reklamuojama, manau, jog vartotojų informuotumo didinimas yra reikalingas.