Prieš Merkel sukilo Rytų Europa, Austrija ir Prancūzija

Rytų Europos valstybės ir Austrija nutarė uždaryti „Balkanų koridorių“ migrantams, o Prancūzija atsisako priimti naujus pabėgėlius.

Prieš Merkel sukilo Rytų Europa, Austrija ir Prancūzija

Susinaikinimo sindromu serganti Vokietijos kanclerė Angelą Merkel greitai nebeturės „atvirų sienų“ politikos bendraminčių. Pati pažeidusi visus įmanomus ES ir Vokietijos įstatymus, ji to paties nusikaltimo nuolatos reikalauja ir iš kitų ES valstybių vadovų. Supratusios, kad plūstančių migrantų ir islamo teroristų lavina sunaikins Europą, daugelis ES valstybių vadovų vieningai ima priešintis pražūtingam Vokietijos diktatui.

Vokietijos dienraštyje Der Spiegel rašoma, kad Rytų Europa sukilo prieš Merkel.

reklama

Višegrado valstybės – Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija nutarė padėti Mekedonijai uždaryti sieną su Graikija, kuri visiškai nesaugo bendros pietinės ES sienos.

„Kol bendros Europos strategijos nėra, tai pilnai įstatymiška, kad Balkanų maršruto valstybių sienos būtų apsaugotos“, – pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslavas Lajčák laikraščiui der Spiegel. Ministras pažymėjo, kad, kada kalbama apie Europos problemas, negalima pasikliauti Turkija. Be to Lajčák suabejojo Turkijoje esančių pabėgėlių paskirstymo po Europos valstybes efektyvumu. „Tai taps tiktai papildomu stimulu migracijai“, – pareiškė jis.

Pasipriešinimas Merkel auga ir pačioje Vokietijoje. Socialdemokratai pareikalavo pilnai uždaryti Balkanų maršrutą. „Mes turime pilnai uždaryti Balkanų maršrutą“, – pasakė Akselis Šefer, socialdemokratų partijos vicepirmininkas Bundestago frakcijoje. „Kas nori Europoje atvirų sienų, tas turi sugebėti jas uždaryti“, – pasakė jis.

Austrijos Užsienio reikalų ministras Sebastijanas Kurtz viešėdamas Skopje pranešė, kad Austrija uždarys sieną pabėgėliams, kada priims 37 tūkstančių pabėgėlių pagal kvotą, o sienos uždarymui nusiųs Makedonijos žinion policininkus ir kariuomenę bei suteiks kitą būtiną pagalbą. Slovėnija ir Chorvatija jau nusiuntė savo policininkus į Makedoniją.

Dauguma austrų pasisako, kad pasieniečiai naudotų ginklus prieš nelegalius migrantus.

Didžiausias Austrijos dienraštis Krone rašo, kad 55 procentai austrų pasisako už tai, kad pasieniečiai naudotų ginklus prieš nelegalius migrantus. Laikraštyje rašoma, kad „Austrijos konstitucijoje yra aiškiai suformuluota sienų apsauga: Austrija pripažįsta kompleksinę valstybės sienų gynybą. To užduotimi yra išorinė nepriklausomybė, federacijos teritorijos neliečiamumas ir nedalomumas…“

reklama

Prancūzija atsisako dalyvauti pastoviame pabėgėlių paskirstyme po ES valstybes.

„Prancūzija tai atmeta“- pasakė Prancūzijos premjeras Manuelis Valsas Miuncheno saugumo konferencijos metu, rašoma dienraštyje die Welt. Prancūzijos premjeras pasakė: „Mes nesame šalininkais pastovaus pabėgėlių perskirstymo mechanizmo. Prancūzija sutiko paimti 30000 pabėgėlių rėmuose paskirstymo 160000 žmonių. Prancūzija daugiau neims. Europa privalo pirma realizuoti numatytas priemones“.

Vokietijos kanclerė Angeka Merkel, kaip rašoma die Welt, pasiūlė griežtas pabėgėlių perskirstymo ЕS kvotas. Prancūzija praeitais metais gavo apie 80000 prieglaudos prašymų ir valstybei tenka kovoti su emigrantų jaunimo radikalizacija, taip Valsas pagrindė savo atsisakymą. Be to jis nurodė jo šalyje augančią bedarbystę.

Premjeras pasakė, kad pabėgėlių krizės sprendimas tai apsauga ES sienos su Artimaisiais Rytais. Jis pasakė, kad „ten turi būti sirų pabėgėliai sustiprintai remiami. ES turi pagaliau apsaugoti savo išorines sienas ir išplėsti priėmimą pabėgėlių Graikijoje ir Italijoje, iš kurių ekonominiai migrantai turi būti deportuojami nedelsiant.“

„Be to Europa turi duoti aiškų signalą: Mes negalime visų priimti“ – pasakė Valsas.

Petras Gulbinskas

Šauksmas