Šiaurės Korėja: dvigubi standartai ir imperialistų isterija

Jau kuris laikas netyla diskusijos apie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) atliktus ginklų bandymus: praeitą mėnesį viešai paskelbusi turinti vandenilinę bombą, šią savaitę KLDR į kosminę erdvę sėkmingai paleido dar vieną palydovą – „Kwangmyongsong-4“.

Nenuostabu, kad JAV su savo tiesioginiais bei netiesioginiais satelitais ir jiems pavaldžia žiniasklaida piktinasi, esą Šiaurės Korėja naudojanti kosminio palydovo paleidimą tik kaip priedangą karinės paskirties raketų išmėginimui, mat, baiminasi jie, jei korėjiečiai yra pajėgūs paleisti 400 kg svorio palydovą į kosmosą, tai jie tokiomis raketomis jau galėtų paleisti ir branduolinį ginklą iki pat rytinės Amerikos pakrantės.

Tiesą sakant, visiškai galimas daiktas, kad kosminio palydovo „Kwangmyongsong-4“ paleidimas iš tiesų yra susijęs su tolimesniu KLDR branduolinės programos vystymu, bet koks tai JAV reikalas? Štai čia esminis klausimas, kurio nedrįsta kelti „respektabilieji“ pasaulio žurnalistai ir politikieriai.

Jungtinės Valstijos pačios yra ne tik pačio didžiausio masinio naikinimo ginklų arsenalo savininkė, bet dar vienintelė valstybė, panaudojusi atomines bombas ant gyvų žmonių – daugiausiai civilių (1945 m. Hirošima ir Nagasakis). Be to, vienas artimiausių JAV sąjungininkų, kurio atstovai daro didelę įtaką JAV užsienio politikai – Izraelis – turi krūvas branduolinių ginklų, o dar ir nesigėdija viso pasaulio akivaizdoje žudyti civilius Palestinos gyventojus.

reklama

Visa tai, ką daro JAV, NATO ir Izraelis, dažniausiai jei ne atvirai liaupsinama, tai bent jau teisinama kaip „mažesnė blogybė“ ar „būtinybė“, tuo tarpu KLDR, kaip ir Iranas, Kuba, Sirija ir kt. savarankiškos šalys, susiduria su spaudimu, ar net tiesioginiu jankių teroru: JAV senatas kątik patvirtino sprendimą dar labiau sustiprinti prieš KLDR nukreiptas ekonomines sankcijas.

Tad susiduriame su akivaizdžiu dvigubu standartu: vieniems masinio naikinimo ginklus turėti galima, kitiems – ne. Žinoma, „Delfio“ ir panašaus tipo žiniasklaidos veikiamas žmogelis gali lyg ir paprieštarauti: „tai ko jie nestabdo tos branduolinės programos ir vis grasina pasauliui?“, – tai juokingai naivus „demokratų“ propagandos aukų samprotavimo būdas. Jam galime atsakyti:

• pirma, kad pati mintis, jog kažkuri tai neva „išrinktoji“ valstybė galinti diktuoti taisykles kitoms ir pati ginkluotis, bet kitoms šito neleisti, yra priešinga elementariems tarptautinio lygiateisiškumo ir valstybinio suvereniteto principams;
• ir antra, kad šalys, kurių politika neįtinka JAV interesams, bet neturėjo branduolinio ginklo kaip taisyklė, būna užpuolamos „demokratijos“ nešėjų (Irakas, Libija, Sirija ir t. t.), kas leidžia teigti, jog KLDR branduolinė programa kartu su ryžtinga jos vadovų politika yra viena pagrindinių šios valstybės išlikimo JAV teroro akivaizdoje priežasčių.

Visiškai natūralu, kad KLDR nepriklausomybė ir ryžtas kelia imperialistams isterišką pyktį, o tuo pačiu iššaukia pastovaus šmeižimo ir demonizavimo kampanijas jiems priklausančioje žiniasklaidoje.

Tokia yra tikrovė, kuri leidžia suprasti, kad KLDR – ne „teroristinė“ valstybė ar dalis tariamos „blogio ašies“, kaip ją vaizduoja imperialistinė propaganda, o nepriklausoma šalis, ryžtingai ginanti savo gyvybinius interesus prieš milžinišką jankių ir jų liokajų spaudimą. Vien už šitokią savo laikyseną KLDR nusipelno didžiausio visų tikrų socialistų, antikapitalistų ir antiimperialistų, palaikymo.