Prablaivinti galvas nuo politkorektiškumo dogmos

Istorija, kai 14-metis pabėgėlių iš Sirijos sūnus smūgiais peiliu vienoje Švedijos mokyklų nužudė paauglį lietuvį, yra simptomas, kad migrantų ir pabėgėlių klausimas yra rimta problema, kuri ES pradeda reikštis pačiu paprasčiausiu, buitiniu, lygmeniu.

Žinoma, galima numoti ranka ir teigti, kad įvykęs tik žiaurus paauglių konfliktas, kad taip galėjo nutikti kiekvienoje mokykloje, kad tokio amžiaus vyrukai yra linkę į agresiją.

Tačiau tokie apibendrinimai bus tik dar vienos banalaus politkorektiškumo grimasos, nes faktas lieka faktu – ši žmogžudystė yra ES (ne)vykdomos migracinės politikos pasekmė.

Ši nevykusi politika, dangstoma politkorektiškumo figos lapeliu, yra ne tik pasmerkta žlugti, bet ir gali atnešti katastrofiškas pasekmes ES ateičiai. Visa ES socialinė, politinė ir kultūrinė sankloda nėra pajėgi priimti šiuo metu vykstančios migracinės invazijos, kuri tampa tikra rykšte Europai.

reklama

Migrantų antplūdis į ES siekia pačias jos tapatybės šaknis. Net popiežius Pranciškus, kuris ne sykį viešai ragino išsivysčiusias šalis atverti savo duris pabėgėliams, neseniai kalbėdamas diplomatams, kurie atstovauja savo valstybėms prie Šventojo Sosto, pažymėjo, kad migracinė krizė „privertė susvyruoti prieglobsčio sistemą, sunkiai pastatytą ant Antrojo pasaulinio karo pelenų, iki pat šios dienos šviečiančią žmonijai.“

Kyla daug klausimų dėl realios galimybės priimti tiek daug žmonių, dėl jų prisitaikymo, poveikio šalies kultūriniam ir socialiniam audiniui, baimė dėl saugumo, padidintos grėsmės ir terorizmo. Dabartinė migracijos banga tarsi užminuoja „humanistinę dvasią, kurią Europa visada mylėjo ir gynė“.

Tačiau kaip įmanoma rasti sprendimus, kai už žemyno ateitį atsakingi politikai vien kuždasi tarpusavyje, ignoruoja savo piliečių baimes, situaciją retušuodami politkorektiškumu?

Vien ko vertas faktas, kad Švedijos policija slėpė nuo savo piliečių informaciją apie lytinio pobūdžio migrantų išpuolius prieš šalies merginas.

Kaip ir politkorektiškumo siautuliu galima vadinti Kelno merės Henriette Reker aiškinimus, kad per šiame Vokietijos mieste įvykusius naujamečius incidentus merginos ir jaunos moterys būtų išvengusios lytinio priekabiavimo, jeigu būtų stengusios vaikščioti „ištiestos rankos atstumu“ nuo nepažįstamųjų.

Taip pat prie tos pačios įvykių sekos vertėtų priskirti ir Vokietijos nacionalinio transliuotojo tylą apie šiuos įvykius.

Mat nūdienos ES apie migrantus galima kalbėti tik su užuojauta arba nieko, nes tai – politkorektiškumo dogma. Kiekvienas bandantis ją pažeisti tampa ksenofobu ir rasistu.

Toks orveliškas „minčių nusikaltėlis“ turi teisintis ir įrodinėti, kad nėra kupranugaris ar visuomenės priešas, o tik trokšta pažinti mūsų socialinę tikrovę įvairiapusiškai.

reklama

Deja, ši tendencija persikrausto ir mūsų šalies viešą erdvę. Lietuvoje tik žvalgomasi, kas vyksta tolėliau Europoje, demonizuojama Višegrado šalių pozicija migracijos klausimu, o vis dažniau Vakarų Europoje prasiveržiantis piliečių nepasitenkinimas migrantų atžvilgiu yra vaizduojamas kaip ultradešiniųjų ir neonacių išpuoliai. Viešojoje erdvėje vis dažniau reiškiamas susirūpinimas dėl neonacizmo atgimimo, bet ne dėl Europos islamizacijos.

„Nepatikėsit, – vis dažniau pasižiūriu rusų propagandines televizijas. Ne dėl to, kad pasiilgau sovietinių marazmų, bet todėl, kad kartais tai vienintelis būdas pamatyti ES pabėgėlių politika nepatenkintus žmones. Aišku, viskas perdėtai komentuojama, bet minią protestuojančių vokiečių per mūsų žiniasklaidą sunku pamatyt. Vėl GRĮŽTAME į cenzūros šalį. Marksas valdo“, – sarkastiškai teigia vienas socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas savo paskyroje.

Kitaip tariant, šiuolaikinėje visuomenėje tam tikros informacijos ignoravimas yra pasmerktas reiškinys. Informacinės spragos yra greitai ir veiksmingai užpildomos turiniu, kurį žmogus nesunkiai gali surasti kitur.

Tačiau jei minėtas „feisbukininkas“ yra sąmoningas pilietis, kuris sugebės atsirinkti pelus nuo grūdų, tai kiek politkorektiškumo taisyklių nuviltų žmonių taps propagandinių pabūklų taikiniais?

Politkorektiškumas kaip ir bet kuri ideologija filtruoja socialinę tikrovę atmesdama viską, kas neatitinka idėjos schemos. Tačiau už jos visuomet pasilieka didesnė ir labiau daugialypė tikrovė.

Ne veltui Mykolo Romerio universiteto docentas istorikas Ramūnas Trimakas žiniasklaidai yra sakęs: „Politinis korektiškumas tapo labai parankiu šiltnamiu islamistams būti nebaudžiamiems, propaguoti savo pažiūras, rengti mokymus, verbuoti savo pasekėjus Vakaruose. Kitaip tariant, patys Vakarai sukūrė šiltnamio sąlygas savo namuose.“

Europai reikalingas skersvėjis, kuris prablaivintų nuo ideologinių fantomų apsunkusias galvas ir padėtų žvelgti į dabartinę mūsų tikrovę tokią, kokia ji yra.

Priešingu atveju, netolimoje ateityje mūsų žemynas liepsnos pilietiniais konfliktais.

15min.lt