Šiuolaikinė turtinė nelygybė pasaulyje – neregėta net vergovės eroje

Viso labo 62 žmonės valdo tiek pat turto, kiek 3,5 milijardo skurdžiausiųjų pasaulio gyventojų, skelbiama metinėje labdaros organizacijos „Oxfam“ turtinės nelygybės studijoje. Ji parodė, kad atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų toliau platėjo nerimą keliančiu greičiu. Tik prieš penkerius metus nedaug trūko, kad 388 milijardierių turtai sudarytų pusę viso pasaulio turto.

Studija, paviešinta prieš prasidedant Pasaulio ekonomikos forumui Davose, kur yra susirinkęs verslo ir valdžios elitas, pabrėžia, kad pasaulinis mokesčių rojaus tinklas (mokesčių rojus – jurisdikcija, kurioje nerezidentams taikomi palyginti maži pelno mokesčiai arba jie apskritai netaikomi ir kuri neatskleidžia informacijos apie šioje jurisdikcijoje įsteigtų įmonių savininkus ir įmonių finansines operacijas) prisidėjo prie atskirties didėjimo ir leido turtuoliams nuslėpti trilijonų dolerių vertės turtą nuo savo šalių vyriausybių.

„Mokesčių rojai yra globalios sistemos centre ir leidžia milžiniškoms korporacijos bei turtingiems asmenims išvengti sąžiningo mokesčių mokėjimo, – sakė Raymondas C. Offenheiseris, „Oxfam America“ prezidentas, – tai atima vyriausybių, turtingų ir vargingų, būtinus resursus užtikrinti veiksmingas viešąsias paslaugas ir sustabdyti augančią nelygybę.“

„Oxfam“ teigia, kad viešai prieinami duomenys apie 200 kompanijų, iš kurių maždaug pusė Pasaulio ekonomikos forume apibūdintos kaip strateginės partnerės, parodė, kad devynios iš dešimties veikė bent viename mokesčių rojuje, įskaitant Kaimanų salas ir Šveicariją.

Bankų sektorius atlieka esminį vaidmenį mokesčių rojaus klausimu. Studija pažymi, kad tik 50 bankų disponuoja didžiąja lengvatiniu apmokestinimu besinaudojančių bendrovių turto dalimi. Tuo pat metu finansinis sektorius yra pats pirmasis augančios nelygybės šaltinis. Vienas iš penkių milijardierių ateina iš šios pramonės.

reklama

Globali ekonomika per pastaruosius 30 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Jos vertė 2014 m. siekė beveik 78 trilijonus JAV dolerių. Tačiau net tokiose valstybėse kaip Kinija ir Indija, kurios beveik nuo nulio sukūrė milžinišką viduriniąją klasę, pelnas neproporcingai plaukė pačioje pajamų viršūnėlėje esantiems asmenims. Beveik visose pasaulio labiausiai išsivysčiusiose ir sparčiausiai besivystančiose šalyse darbuotojai gauna vis mažesnę ir mažesnę pyrago dalį, pažymi „Oxfam“.

Kitoje pirmadienį paviešintoje studijoje, kurią atliko Vokietijos tyrimų firma „Motivaction International“, teigiama, jog bent kai kurie iš daugiausia uždirbančiųjų asmenų sutiktų prisidėti prie nelygybės mažinimo kampanijos. Firma apklausė daugiau nei 48 000 žmones iš 20 šalių, kurie patenka tarp 5 proc. daugiausiai uždirbančiųjų asmenų.

„Egzistuoja didžiulis skirtumas ne tarp turtingųjų ir likusios pasaulio populiacijos, bet tarp socialiai ir egoistiškai orientuotų turtingųjų“, – sakė tyrimo vadovas Martijnas Lampertas. Pasak jo, į save orientuoti turtuoliai nenori žengti žingsnio iš turtingųjų burbulo, tačiau socialiai orientuotieji yra gailestingesni ir labiau rūpinasi tuo, kas dedasi visuomenėje. Jie yra pasiryžę bendradarbiauti, kad vyktų teigiami pokyčiai.

Ekonominį elitą studijuojantis politologas Jeffrey A. Wintersas teigia, kad „Oxfam“ studija išryškino turto susikaupimo keleto individų rankose tendenciją. Net ir mažoje 1 procento turtingiausiųjų žmonių grupėje auga skirtumas tarp ypač turtingų ir visų kitų. Jis teigia, kad šiuo metu yra precedento žmonijos istorijoje neturintis susisluoksniavimo lygis. Nei antikinė Roma, nei galingiausios diktatūros, nei jokia kita sistema nesukoncentravo turto į kelias rankas kaip dabartinė.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, jog „Oxfam“ ataskaitoje išvardytos pasaulinės tendencijos labai aktualios ir Lietuvai. Pasak jo, mūsų šalyje yra tokį patį nerimą kelianti turtinė nelygybė, kurią nusako du studijose naudojami rodikliai. „Pirmasis yra Gini koeficientas, parodantis disponuojamų pajamų skirtumus. Skirtumai egzistuoja visose šalyse, bet rimtos problemos valstybėje stebimos, kai rodiklis viršija 30 procentų, – aiškina profesorius. – Lietuvoje šis rodiklis sparčiai augo ir 2014 m. buvo 35 proc., patenkantis tarp penkių blogiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Antrasis rodiklis yra lengviau suprantamas ir rodo gyventojų pajamų nelygybę – koks yra skirtumas tarp penktadalio didžiausias ir penktadalio mažiausias pajamas turinčių žmonių. Turtingiausiųjų pajamų vidurkis dalinamas iš skurdžiausiųjų pajamų vidurkio. Lietuvos rodiklis šiuo metu yra 6,1. Šalyse, į kurias norime lygiuoti, pavyzdžiui, Norvegijoje šis rodiklis yra 3,4 , o Švedijoje – 3,9.“

Pasak B. Gruževskio, nors turtingiausieji pasaulio gyventojai savo rankose laiko milžinišką galią, ją vis dėlto įmanoma apriboti, ką ir reikėtų daryti aukšto lygio sprendimais, kokie priimami pasaulio ekonomikos forume. „Vis dėlto turtingiausiųjų pasaulio asmenų galią įmanoma apriboti, ką ir reikėtų daryti tokio aukšto lygio sprendimais, kokie daromi pasaulio ekonomikos forume. Šios problemos nepajėgūs išspręsti nei paskiri piliečiai, nei atskiros valstybės. Pačioje studijoje pažymėta, jog pagrindinė problema yra ta, jog tarptautinė bendruomenė leidžia egzistuoti mokesčių rojams. Kitaip tariant, egzistuoja legalios galimybės išvengti dalies mokesčių, kurie galėtų tarnauti sistemos harmonizavimui, skirtumų išlyginimui. Tačiau šis klausimas keliamas jau apie dvidešimt metų, tačiau trūksta politinės valios“, – aiškina profesorius.

reklama

Boguslavas Gruževskis teigia, kad viena iš opiausių dabartinių problemų yra ta, kad šiuolaikinė žmonija moka pagaminti, bet nemoka paskirstyti. „Šiuo metu turtinė nelygybė yra didesnė už kada nors fiksuotą žmonijos istorijoje. Ataskaitoje skirtumai palyginami su Romos imperijos klestėjimo laikotarpiu, kai imperatoriai savo rankose laikė pasakiškus turtus. Kitaip tariant, lyginamės su senovės laikotarpiu, kai egzistavo vergovė, ir jį lenkiame iš blogosios pusės“, – teigia jis. Darbuotojams tenkanti vis mažesnė pyrago dalis ir nepaisant ekonomikos augimo mažėjanti vidurinioji klasė rodo, jog netinkamai perskirstomas pelnas.

„Svarbu įsisąmoninti, kad tokia turtinė nelygybė labai trukdo tai pačiai ekonomikos raidai. Kadangi dalis žmonių neturi pakankamai pajamų, jie negali pirkti. Lietuvoje didžiausia problema yra netolygus pelno paskirstymas per darbo užmokestį. Dalis stambiųjų darbdavių savo būstines perkelia už Lietuvos ribų, matydami ten palankesnes pelno apmokestinimo sąlygas. Tuo tarpu tarptautinė bendruomenė turėtų skatinti nacionalinį kapitalą funkcionuoti nacionalinėje sistemoje“, – įsitikinęs mokslininkas.

Paklausus, kokios priemonės padėtų efektyviau paskirstyti pelną ir sumažinti turtinę diferenciaciją, Boguslavas Gruževskis teigė, kad pirmiausia reikėtų panaikinti mokesčių rojų sistemą, bei susieti įmonės pelną su atlyginimų fondu.

„Jeigu įmonė generuoja didesnį pelną, atitinkamai turėtų jį perskirstyti darbo užmokesčiui, kad pridėtinė vertė nepriklausytų tik kapitalo savininkui, o visam personalui, tiesiogiai dalyvaujančiam kuriant pridėtinę vertę. Pelno padidėjimas turėtų būti tiesiogiai surištas su atlyginimų fondu ir įvertintas konkrečiais koeficientais. Žinoma, tai labiau tinka gamybinėms įmonėms, o paslaugų įmonėse paskaičiuoti kiekvieno indėlį yra sudėtingiau, bet įmanoma. Siektina, kad tokią sistemą savo viduje laisvai įdiegtų pačios įmonės, o ne vyriausybė iš viršaus nuleistų konkrečius koeficientus. Jeigu įmonėje vidutinis darbo užmokestis yra dvigubai didesnis už vidutinį atlyginimą šalyje, tuomet ir minimalus darbo užmokestis toje įmonėje turėtų būti dvigubai aukštesnis, nei oficialiai nustatyta minimali alga“, – aiškina profesorius B. Gruževskis.

Pasak jo, ši sistema palankiai veikia pačią įmonę, nes didėja darbuotojų motyvacija ir lojalumas. Tokia sistema skatintų ir sveiką konkurenciją rinkoje, kadangi kvalifikuotą darbą vienoje įmonėje dirbantis žmogus, gaunantis panašią algą kaip kitos įmonės valytojas, gerai apsvarstytų, ką jam verta dirbti. Tokiu būdu konkuruojančios įstaigos ir įmonės turėtų pasitempti, kas išeitų į naudą darbuotojams. „Esu paskaičiavęs, kad šiandien pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, darbo užmokestis Lietuvoje yra žemiausias Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, Lietuvoje atlyginimams skiriama mažiausia BVP dalis iš visų ES šalių“, – aiškina profesorius.

Didelį dėmesį reikėtų skirti ir finansiniam sektoriui. Studijoje konstatuojama, kad šiuo metu finansų sektorius stipriausiai augina turtinę diferenciaciją. Kas penktas pasaulio milijardierius yra finansinio sektoriaus atstovas. „Lenkija ir Vengrija jau praskynė kelią papildomai apmokestindamos bankines operacijas ir bankų pelnus. Kita vertus, bankai yra mūsų sistemos dalis, todėl reikėtų vengti supriešinimo su visuomene. Reikia labai gerai apgalvoti galimus sprendimus, kad padidinto apmokestinimo našta nekristų ant galutinių vartotojų pečių, kadangi nebūdami socialiai orientuoti, verslininkai paprasčiausiai didins paslaugų kainą. Todėl labai rimtai turime galvoti apie vertybių ugdymą“, – aiškina Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis užbaigdamas tuo, jog teisinius ir politinius sprendimus turi lydėti vertybiniai pokyčiai, skatinantys rinkos žaidėjus būti labiau socialiai orientuotus.

Parengė Monika Midverytė OFS

Bernardinai.lt