Kremliaus įtakos paternai

Kai 2013 metais aptikau organizuotas kremlinų grupes, Facebook tinkle užsiimančias propagandos skleidimu, jų veiklos mastai man pasirodė tiek neįtikėtinais ir kryptingais, kad aš kelias savaites tikrinausi su įvairiausiais pažįstamais ekspertais, ar tikrai taip gali būti. Visi, kam papasakodavau ir parodydavau, būdavo ištikti lengvo šoko ir sakė, kad taip ir yra.

Lietuvoje to beveik nesimato, tačiau pačioje Rusijoje propagandos mastai tokie, kad tenykščiai bepročiai jau rimtai kalba apie tai, kad jau reikia rengti branduolinį karą, nušluoti visą Europą, atkurti SSRS ir taip toliau. Ir prie viso to dar pripaišo religinius motyvus.

Aš ieškojau vis naujų ir naujų Facebook grupių, kur tik būtų kokių nors keistenybių, į visas jas stojau ir stebėjau, kas vyksta. Informacijos pobūdį, žmones, kurie dalyvauja, o ir išvis tiesiog tai, kaip kokia nors žinutė atsikartoja per dešimtis lyg ir niekuo nesusijusių grupių bei žmonių.

Man buvo labai sunku patikėti, kad antivalstybinės propagandos mastai yra tokie dideli ir kad viskas taip smarkiai įsisukę – atvirai propagandinių grupių bei puslapių buvo dešimtys, o į jas įtrauktų žmonių skaičiai siekė dešimtis tūkstančių, jei ne daugiau. Tai atrodė per daug baisiai – būtent todėl aš ir tikrinausi su specifinių sričių ekspertais. Tiesiog tam, kad įsitikinčiau, kad čia ne aš durnas, o realybė išties tokia.

Po to, kai apie tuos Kremliaus propagandos dalykus parašiau straipsnį, anuomet dar labai atsargų, viskas tiesiog driokstelėjo – daugybė žmonių patys ėmė ieškoti ir atrado tai, ką atradau ir aš. Pasirodė staipsniai spaudoje, o paskui dar prasidėjo ir Euromaidanas Ukrainoje. Pastarasis irgi visiems parodė, kas ten per propagandiniai tinklai ir kokią jie daro įtaką. Per kelis mėnesius tie propagandos dalykai pasidarė tokie aiškūs ir akivaizdūs visiems, kad paprasčiausiai neliko prasmės niekam nei aiškinti, kas vyksta.

reklama

Man dabar labai keista, kai atsiverčiu tą atsargiai parašytą straipsnį apie propagandos paternus. Tuomet reikėjo aiškinti, kas ir kaip vyksta, kodėl taip daroma, kaip tai veikia. O dabar jau ir aiškinti niekam nereikia, ir visuomenės požiūrio pokyčiai matosi labai aiškiai.

Šiandien kažkoks žmogus, kadaise įsiprašęs į friendus, paskelbė maždaug taip: „nesuprantu, ką (sąrašėlis žmonių) veikia tokioje ir tokioje grupėje, išsitrinkite iš mano draugų„. Ir tam žmogui net po paaiškinimo nepasidarė aišku, kodėl kam nors reikia eiti ir žiūrėti visokiausiose FB grupėse, kas ir kaip vyksta.

Aš sakyčiau, kad tai netgi gerai: žmonėms jau nieko nereikia aiškinti – netgi tie, kurie nesigaudo, kas, ką ir kaip organizuoja kovai su koloradiniais kliedesiais, jau aktyviai bando nurodinėti kitiems, ką ir kam daryti. Ir kovoja, kaip gali. Ir jau netgi man nurodinėja, kas aišku yra nuostabus LoL.

Pasipriešinimas kremliškai propagandai iš protingo tampa tiesiog instinktyviu, refleksyviu ir giluminiu. Tokiu, kur mąstymas net neįsijungia. Ir tai yra gal ir gerai, nes tai rodo, kad supratimas apie realybę apima visus, pačius įvairiausius visuomenės sluoksnius. Tai labai gerai.

Kita vertus, koloradai irgi veikia gana aktyviai. Kai kurios kadaise tik Facebook buvusios grupės ima veikti reale, t.y., jau ir taip, kad jų veikla nepasimato internetuose. Atsiranda ideologizuotos grupės, kurios netgi leidžia savo leidinius, renka savo veiklai pinigus, organizuoja visiškai offline veikiančius koloradinius būrelius, kurie užsiima neaišku kuo. Galiu tik spėti, kad reale jie užsiima irgi ta pačia propagandine veikla, o gal dar papildomai ir kokiomis nors treniruotėmis, gal netgi ir su uniformomis.

Dėl didžiulio išsibarstymo smulkiomis grupėmis koloradinę veiklą susekti gana sunku, tačiau kaip ta veikla vykdoma – galima įsivaizduoti: ne taip seniai Dovydas Pancerovas paskelbė apie internetinėje žiniasklaidoje matomus Kremliaus propagandos paternus. Irgi geras komplektėlis visokių smulkių portalų ir portaliukų, besidalinančių tais pačiais propagandiniais kliedesiais. Ir tas sąrašėlis – labai nepilnas. Realiai galim spėti, kad panašių puslapių yra bent keleriopai daugiau – vieni gal tiesiog pernelyg menkai žinomi, kad būtų kritę kam nors į akis, o kiti – dar tik startuojantys.

Internetiniai portaliukai, skirti propagandos sklaidai, kartais veikia lygiai taip pat, kaip ir anuomet mano atrastos Facebook grupės bei puslapiai: pradžioje talpina niekuo dėtą pramoginio pobūdžio informaciją, paskui sukteli link visokių realių ar menamų problemų (pvz., kokių nors ekstrasensinių kliedesių ar pseudoekologinių isterikavimų), o dar paskui, jau surinkę besipiktinančių žmonių srautelį, pradeda atsargiai kaišioti straipsnius apie pražūtingus Vakarus, žydomasonių sąmokslus, prakeiktą ES, pasaulį norinčią sunaikinti JAV ir taip toliau. Galų gale viskas kaip nors pasisuka link to, kad reikia draugauti su Rusija ir kad Vladimiras Putinas visus išgelbės.

Paraleliai vyksta ir kitas procesas, stambesniais mastais – tam, kad propagandai jautrios publikos daugėtų ir kad prokremlinė publika jaustųsi jaukiau, eina ir švelnus pašildymas. Viskas vyksta taip, kad atrodo, jog nieko nenormalaus – nus kas čia tokio, jei kokia nors mažoji mergaitė Mašenka vaikučiams rodoma. Bet pakapsčius, išlenda, kad ir animaciniame filmuke esantis lokys, ir pati ta mažoji mergaitė Mašenka slepiasi kuo nuostabiausiame propagandiniame diskurse apie tai, kaip NKVD yra jos gynėja ir Kremlius neša gėrį. Viskas pasimato tiesiog per simbolius – lokys iš KGB 9-osios valdybos, kaip sakant – mielas geras Putino apsauginis.

reklama

Aš jau nekalbu apie tai, kiek propagandos žmonėms į galvas sukala visokios Rusijos finansuojamos televizijos. Aš jau nekalbu netgi apie tokius kliedesius kaip Rusijoje rimtai aptardinėjamos teorijos, jog Lietuva ar Estija ruošiasi užpulti Rusiją.

Kremliaus veikla persikelia ir į realią Lietuvos politiką – štai prieš kažkiek laiko Tautininkai atrado ir ėmė tikslingai valytis: paaiškėjo, kad jų tarpe ėmė užsiveisė keisti sarmatiškai-kremliškai nusiteikę žmonės, svaigstantys kažkokiais nacionalsocialistiniais kliedesiais. Aš labai tikiuosi, kad sėkmingai apsivalys (ir jau tą daro), nes būtent nacionalizmas yra jau seniai identifikuotas Kremliaus taikinys, kurį labai labai stengiamasi perimti ir užvaldyti.

Atrodo klaikiai, bet apsisaugoti nuo to gan sunku: negana to, kad užsimaskavę Kremliaus mylėtojai lenda į politiką, tai dar ir nekvankštelėjusiems per kelerius metus kartais praplauna smegenis tiek, kad jiems persisuktų šriubikai. Persisuktų iki tiek, kad atsirastų tikėjimas, jog NATO yra blogis, o Rusija, suprantate, teisingai elgiasi ir Ukraina tik pati kalta ir čia ES ją sukurstė ir išvis ko ten tai Ukrainai reikia Donbase, suprantate.

Infiltracijai panaudojami įvairiausi socialiniai įvykiai: kažkam nepatinka gėjai – kremlinai duos antigėjiškos veiklos. Kažkam nepatinka pabėgėliai – kremlinai čia irgi pakiš krūvą savos informacijos. Kažkam nepatinka skalūnai – duos ir krūvą srauto apie skalūnų baisybes. Ir taip toliau, ir taip toliau. O pramaišiui su tuo – krūva antivakarietiško ir prokremliško smegenų plovimo.

Vargu ar verta abejoti, kad panašiai vyksta ir infiltracija į didesnes partijas, tiktai gal lėčiau ir žymiai atsargiau. Kita vertus, kai kokie nors Seimo nariai ima organizuoti keistas konferencijas, kuriose sklaidomasi apie tai, kaip kažkokia Vakarų propaganda skleidžia kažkokią rusofobiją ir kad karas Ukrainoje – tai NATO agresija, tai tikrai maža nepasirodo.

Ką ten kalbėti apie politiką, jei kyla skandalai apie tai, kad koloradiški tipažai prasmunka į netgi teisėsaugos struktūras ir lieka neiškrapštomi, ir tai net po to, kai apie šitai sužino jų vadovybė. Ką ten kalbėti apie tai, kai Rusija netgi moksleivių grupes iš Lietuvos veža į karines stovyklas, kuriose moko kovoti už Kremlių. Kremliaus organizuota propagandinė ir antivalstybinė veikla Lietuvoje išplitusi tiek plačiai, kad su ja susiduriame ant kiekvieno kampo.

Nuo to laiko, kai pamatėme, kaip atvirai ir agresyviai viskas vyksta, praėjo jau keletas metų. Atrodytų, lyg ir nedaug. Ir atrodytų, kad labai daug kas pasikeitė: mes jau puikiai žinome, kas yra propaganda. Mes jau pamatėme, ką Rusija išdarinėja ir kokią ji išties kelia grėsmę. Mes jau mokomės kovoti su propaganda. Tačiau propagandos mastai ne tik nemažėja, bet ir auga.

Kremliaus propaganda auga, tačiau mes matėme, kad mes galime būti sėkmingi, netgi pradėdami nuo lyg ir nedidelių informacijos sklaidos veiksmų Facebook tinkle. Kai vyko Euromaidanas, Lietuvoje stebėjome tuos įvykius ir skleidėme informaciją. Rezultatas – Lietuva sureaguoti spėjo keliais mėnesiais anksčiau, nei Latvija ar Estija, atitinkamai ir neutralizuoti didelę dalį kremliško melo srauto. Mes tai sėkmingai padarėme – tiesiog paprasti žmonės, ėmę platinti tikrą informaciją.

Ponai ir ponios, 2016 metai dar tik prasidėję. Tačiau jie tikrai nebus lengvi. Informacinis karas plečiasi, į jį traukiama viskas, kas tik įmanoma. Ir mums visiems reikia suprasti tai, kad šio karo kovotojais tampame visi. Kiekvienas. Ir ne tik socialiniuose tinkluose, o ir visur. Tik nuo mūsų priklauso mūsų sėkmė ir tai, kaip viskas keičiasi, rodo, kad laimėti mes galime. Užsiimkime tuo sąmoningai.