Piteris Šifas įspėja – visa ekonomika sprogimo fazėje, artėja kolapsas

Dar 2008 metais Piteris Šifas (Peter Schiff) buvo kritikuojamas ir išjuokiamas dėl jo prognozuojamo ekonominio kolapso. Be to, Šifas perspėjo, jog vartotojų išlaidos pasiekė ribą, rinkos perpildytos ir lengvatinių kreditų praktika atves prie bankinės sistemos detonavimo. Vietoje to, kad įsiklausytų, didieji masinių informacijos priemonių atstovai bandė jį diskredituoti už tai, kad jis nesilaiko oficialiosios linijos. Greitai Šifas buvo reabilituotas ir didžioji jo prognozių dalis išsipildė.

Šiandien Šifas ir toliau tvirtina, kad ekonomikos kreivė krinta žemyn ir dabar jau nebesustos. Visos skubios priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė po 2008 metų kracho tebuvo tik skylių lopymas. Šviesą tunelio gale, kurią oficialieji asmenys vadina išsigelbėjimu, Šifas gi vadina artėjančiu traukiniu. Ir jei jo prognozės, neseniai išvardintos interviu, yra tikslios kaip ir tos, kurias jis skelbė 2007-aisiais, tai traukinys tuoj turėtų nulėkti nuo bėgių.

„Mes bankrutavome. Mes faktiškai gyvename tik iš skolos. Amerikietiška ekonomika transformavosi. Pažvelkite į amerikiečius su maisto kortelėmis, neįgaliuosius, bedarbius.

reklama

Visa ekonomika sprogimo fazėje… ir dar žemiau nekrito tik dėl to, kad mes galime dar giliau įklimpti į skolas. Tačiau kolapsas artėja“.

Iš esmės Amerikai dabar yra blogiau, nei prieš krachą. Nacionalinei skolai didėjant bei spausdinant pinigus iš oro, be sustojimo – tai tik laiko klausimas.

Šifas teigia, jog nors vyriausybės statistika rodo, jog amerikiečiai vėl kaupia pinigus ir, matyt, vartotojai juos vėl išleidžia, vidutiniokas Džo Siks Pakas (https://en.wikipedia.org/wiki/Average_Joe – vert. pastaba) turi neigiamą kapitalą. Tačiau daugelis žmonių net nesupranta, kas vyksta.

„Žiūrėjau statistiką… vidutinis amerikietis turi minus 5000 dolerių… tas vaizdas tiesiog siaubingas… vadinasi, mes – bankrotai… bet viskas iš tiesų yra ne visiškai taip… Jei imtume nacionalinę skolą ir padalintume kiekvienam gyventojui, tai kiekvienas amerikietis turėtų neigiamą kapitalą todėl, kad vyriausybė jo vardu pasiskolino daugiau, nei vidutinis amerikietis gali išmokėti.

Viskas vyksta taip, kaip ir tikėjomės. Iš tų duomenų negaliu tikėtis jokio ekonominio atsikūrimo, bent jau tikrai ne JAV.“

Mes išleidžiame daugiau pinigų ne todėl, kad sukuriame daugiau turtų. Mes sukuriame daugiau skolos. Mes naudojame pasiskolintus pinigus vartojimui ir laikinai atrodo, kad esame turtingi, kadangi leidžiame tuos pinigus… tačiau juk turėsime grąžinti tą skolą.

Juk sąskaitą gausime. Jau dabar palūkanos svyruoja apie nulį, o tai leidžia mums aptarnauti skolą, nors ją išmokėti yra neįmanoma… na, bent jau galime ją aptarnauti. Tačiau kai tik palūkanos padidės, mes negalėsime jos aptarnauti, nekalbant jau apie išmokėjimą.

reklama

O štai tuomet vakarėlis ir baigsis.

Žinoma, problema ta, kad niekas, kas turi poveikio galią – tokie, kaip mūsų išrinkti oficialieji asmenys ar MIP nieko negali padaryti. Jie dalyvaus tame vakarėlyje tol, kol viskas neprives prie staigios pabaigos, o visi tie, kurie priešinsis oficialiam scenarijui, bus apšaukti bepročiais pesimistais ir ekstremistais.

Tačiau juodinimas tų, kurie rėkia kaip sirena, neturi nieko bendro su galutinio rezultato pakeitimu:

Bus krizė… visada rasis tokių, kurie sakys „ką gi, jūs įstrigote šioje akimirkoje… jūs nuspėjate žlugimą, ir tai pagaliau atsitinka“… tačiau jums reikia grįžti ir paklausyti, kodėl… Kodėl jie taip sako?

Jei pažiūrėtumėte į tai, ką aš kalbėjau, ką kalbėjo Ronas Polas (Ron Paul)… štai kodėl taip yra… ne todėl, kad mes sakėme, jog tai, kas negatyvu yra negatyvu, o paskui, kai tas „negatyvu“ atsitinka, jūs kaltinate mus.

Jei pažvelgtume atgal, į tuos įvykius, tai suprastume, jog mes esame teisūs… gaila, bet mūsų nuomonė buvo per menka… o be to, jūsų vyriausybė yra tokia, kurios kraujyje yra įaugęs mūsų nuomonės ignoravimas, juk jie nenori permainų – jie patys yra šių problemų šaknis. Jie nenori pripažinti, jog problema yra vyriausybėje, kadangi tai neleidžia jiems išlikti valdžioje. Jie pažada kažką dykai… jie žada, jog vyriausybė – jūsų problemų sprendėja, o ne jų priežastis.

Jie niekada nepripažins to, ką kalba tokie žmonės kaip Ronas Polas… bet jie pasistengs jus diskredituoti, sakydami „baikit, jūs tai sakote jau daugelį metų, bet nieko neatsitinka“.

Bet apsidairykite. Atsitiko daug blogų dalykų. Mes dar nepatyrėme visiško žlugimo. Tačiau koks gėris bus tuomet, kai tai įvyks? Dabar jau per vėlu kažko imtis.

Tikrovė tokia, jog būtent Amerikos ekonomikos laukia paskutinis atodūsis. „Juodojo penktadienio“ išpardavimai buvo tiesiog niekingi, kai kurios pasaulinės kompanijos perspėja dėl recesijos, o nacionalinė JAV skola greitai viršys 20 trilijonų dolerių.

Kaip ir prieš 2008 m. krachą – visi požymiai akivaizdūs. Ir taip pat, kaip tuomet, akcijų birža svyruoja istorinių maksimumų ribose.

Jei esate atidūs, tai žinote, kas nutiks po to.

parengė: Darius Dimbelis