Galimybė išrinkti į Seimą tik turinčius pakankamai pinigų šiandien yra tapusi norma

Kaip pranešė VRK (niekieno nerenkama Vyriausioji rinkimų komisija), šių metų rinkimuose į Seimą, vyksiančiuose spalio mėnesį, partijos iškeliančios kandidatų sąrašus ir kandidatai į deputatus, savo rinkiminei kampanijai ( reklamai) galės išleisti iki 2,2 milijono litų.

Toliau VRK pranešime detalizuojama kokiomis proporcijomis ir sąlygomis galės būti išleisti šie pinigai, kas iš tiesų turėtų būti įdomu tik VMI atstovams, stebintiems šešėlinių pinigų srautų judėjimus.

Pagrindinė VRK mintis šiame pranešime yra tokia:

Plebėjai neturintys tokių pinigų gali net nebandyti galvoti apie dalyvavimą rinkimuose, nes juos užgoš partijų reklamuojami kandidatai ir jų sąrašai. Iš kitos pusės, jie greičiausiai net neturės rinkimams būtino piniginio užstato (anksčiau jis buvo lygus 10 000 LT), kuriuo galėtų rizikuoti atplėšę jį nuo šeimos.

Keista čia kas?

Kad toks požiūris yra tapęs norma, ir prieš jį niekas neprotestuoja. Nes būtent toks įstatymas įteisina visuomenės sluoksnių diskriminaciją pagal pajamas, kuomet vieni turi visas galimybes, o kiti visiškai jokių, nes šiandien visos be išimties valdančiosios partijos atstovauja tik verslo ir turtingųjų interesus bei uoliai vykdo Briuselio nurodymus, toli gražu ne visada atitinkančius visuomenės interesus.

reklama

Ir čia tiesiog prašyte prašosi išvada – turtingasis elitas savo išleistais ar prastumtais per savo lobistus įstatymais apsisaugojo save nuo vidurinės ir nepasiturinčiosios klasės atstovų patekimo į valdžią ir atitinkamai jos galimo inicijuoti politinės tvarkos keitimo.

Ir nuosekliai tobulina tuos įstatymus toliau, mažindamas ir taip jau mažas galimybes kitų politinių pažiūrų naujiems dariniams patekti į įstatymų leidžiamąją valdžią.

Todėl gali spjauti į nepasiturinčiąja virstančios viduriniosios klasės nepasitenkinimą (nepasiturinčioji klasė apskritai nedėmesio zonoje) ir vykdyti turtingiesiems bei verslui duotus pažadus.  Leidžiami įstatymai – jų pačių pusėje. Tą galima matyti naujojo Darbo Kodekso puslapiuose…

Paskutinis to pavyzdys – iki 2000 narių padidintas partijoms leidžiamas egzistavimo ir registracijos barjeras. Neturite 2000 narių iškart – jūsų partijos net neregistruos. O jei turite jau egzistuojančią, tačiau narių skaičiumi nesiekiančią minėto barjero – būsite išregistruoti.

Bet juk akivaizdu, kad nė viena iš valdančiųjų partijų nesutiktų patvirtinti įstatymo, pagal kurį teisę egzistuoti turi tik tos partijos, kuriose narių skaičius siekia, sakykime, 50 tūkstančių. Jos tą pavadintų neracionaliu, nedemokratišku ir dar kokiu nors „ne…“ griaunančiu sistemos stabilumą.

Todėl visi tie VRK pranešimai yra skirti tik valdančiosioms partijoms, iš kurių narių yra sudarytas ir pats VRK. Ir, tikėtina, jog tas pranešimas tėra tik pačių valdančiųjų partijų vidinio susitarimo reziumavimas.

Nelįskite į rinkimus, plebėjai, – tai elito sritis!