Švedija - pasaulinė išprievartavimų lyderė

1975 metais Švedijos parlamentas vienbalsiai nusprendė pakeisti iki tol buvusią homogenišką Švediją į daugiakultūrę šalį. Praėjus 40 metų paaiškėjo šio eksperimento dramatiški padariniai – smurtiniai nusikaltimai išaugo 300 %.

Dar blogiau, jei pažvelgsime į išprievartavimų skaičių. 1975 metais policijoje buvo užregistruoti 421 išprievartavimai, 2014 jau 6620. Skaičius pakilo iki 1472 %!

Pagal 2010 metų tyrimo duomenis, Švedija su 53,2 išprievartavimais tenkančiais 100 000 gyventojų nusileido tik mažyčiui Lesotui iš pietų Afrikos, kuriam tenka 91,6 išprievartavimai 100 000 gyventojų.

Pagal Švedijos Nacionalinės Nusikaltimų Prevencijos Tarybos (Brottsförebyggande rådet; žinomos kaip Brå) pateiktus skaičius, 2011 metais buvo išprievartauta 29 000 moterų (25% išprievartavimų mažiau, nei panešimų skaičius policijai).

Keisti aiškinimai

Vietoj to, kad kažką darytų dėl smurto ir prievartavimo problemų, Švedijos politikai, valdžios institucijos ir žiniasklaida tik ieško pasiteisinimų. Štai keli aiškinimai:

• Švedai tapo labiau linkę pranešti apie smurtą.
• Dėl teisinių pakeitimų daugiau nusikaltimų yra klasifikuojama kaip išprievartavimas.
• Švedijos vyrai nepakenčia išaugusios lyčių lygybės ir į tai reaguoja smurtu prieš moteris (ko gero įmantriausias paaiškinimas).

Ilgai laikytas feministinis mitas, kad pavojingiausia vieta moteriai yra jos pačios namai, nes daugiausiai išprievartavimų įvykdoma iš pažįstamųjų tarpo, buvo paneigtas Brå ataskaitos:
„58 atvejais iš 100 auka visiškai nepažinojo nusikaltėlio, 29 atvejais prievartautojas buvo pažįstamas ir 13 atveju iš 100 prievartautojas buvo aukai artimas žmogus.

Brå paskelbė, kad rizika būti išprievartautai neturi didesnio skirtumo kokia yra moters kilmė, užsienietė ar švedė. Prievartautojų kilmė ataskaitoje reikšmingiau nebuvo nagrinėjama.

Beprecedentinis atvejis

Grįžkim į 1975, kai politikai nusprendė, kad Švedija taps daugiakultūre šalimi. Tuo metu Švedijoje gyveno 8 208 442 žmonės. 2014 jau 9 743 087 gyventojai – padidėjimas 18,7%. Švedė vidutiniškai susilaukia 1,92 vaiko, o imigrantė 2,24, todėl augimas sąlygotas imigracijos. Taip pat reikia turėti omenyje, kad statistikoje antra imigrantų karta laikoma švedais.

Pastarųjų metų gyventojų prieaugis yra precendento neturintis atvejis. Niekada Švedijos istorijoje gyventojų prieaugis nebuvo toks spartus. Švedija šiuo metu – sparčiausiai auganti šalis Europoje.

reklama

Per pastaruosius 10-15 metų daugiausiai imigrantų atvyksta iš musulmoniškų šalių, tokių kaip Irakas, Sirija ir Somalis. Ar tuo galima būtų iš dalies paaiškinti tokį didelį prievartavimų augimą Švedijoje? Sudėtinga pateikti tikslų atsakymą, nes Švedijos teisė draudžia registraciją paremta kilme ar religija. Vienas iš galimų paaiškinimų galėtų būti tai, kad apskritai žmonės iš Artimųjų Rytų turi visiškai kitą požiūrį į moteris ir seksą, nei skandinavai. Nežiūrint į Švedijos įstatymų leidybos pastangas įtikinti gyventojus, jog kiekvienas įkėlęs koją į Švedijos žemę tampa lygiai tokiu pačiu, kaip tie, kurie čia gyvena daugelį kartų, – faktai rodo visiškai priešingą vaizdą.

Paskutinė švedų statistinė apklausa apie imigrantų nusikalstamumą buvo atlikta 2005 metais. Rezultatai praktiškai niekada bebuvo paskelbti. Maža to, – tie, kas drįsta apie juos kalbėti, pavyzdžiui socialiniuose tinkluose, yra įnirtingai puolami.

Etninių grupių šmeižimas

Švedijos socialdemokratų partijos politikas Michailas Hesas (Michael Hess) paragino Švedijos žurnalistus susipažinti su islamo požiūriu į moteris, ryšium su daugybe išprievartavimų įvykusių Tahriro aikštėje „Arabų pavasario“ metu.

Hesas rašė: kada jūs žurnalistai suvoksite, kad prievartauti ir brutaliai elgtis su moterimis, kurios atsisako laikytis Islamo mokymo yra giliai įsišakniję Islamo kultūroje. Tarp prievartavimų Švedijoje ir imigrantų skaičiaus iš ARŠA (Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos) yra tamprus ryšis.

Dėl šio pareiškimo Michailui Hesui buvo pateikti kaltinimai dėl etninių grupių šmeižimo“ [hets mot folkgrupp], kas Švedijoje yra laikoma nusikaltimu. Praėjusių metų gegužės mėnesį jam buvo paskirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir piniginė bauda, o lygtinė laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta tik todėl, kad iki tol jis neturėjo teistumo. Nuosprendis buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Michailas Hesas daug metų gyveno musulmoniškose šalyse ir yra gerai susipažinęs su Islamu ir tos religijos požiūriu į moteris. Teismo proceso metu jis pateikė parodymus apie Šariato įstatymų poziciją į prievartavimą, taip pat statistiką parodančią, kad tarp kaltinamų prievartavimais Švedijoje dominuoja musulmonai. Tačiau teismas nusprendė, kad faktai nėra susiję su byla.

Teismas [Tingsrätten] pažymi, kad klausimas ar Michailo Heso pareiškimai yra teisingi ar tik atrodo teisingi pačiam Michailui Hesui, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Michailo Heso pareiškimas turi būti vertinamas laiko, kuomet jis buvo pateiktas, ir konteksto pagrindu… Nusižengimo padarymo metu Michailas Hesas nesirėmė nei tyrimų duomenimis, nei islamo šaltiniais. Tik po pateikto kaltinimo Michailas Hesas bandė surasti palaikymą savo nuomonei tyrimuose ir religijos mokyme. Tokiu būdu teismas pažymi, kad Michailo Heso pareiškimas akivaizdžiai nebuvo dalimi protingos [saklig] ir vertos pasitikėjimo[vederhäftig] diskusijos. Todėl Michailo Heso pareiškimą reikia laikyti kaip imigrantų-musulmonų niekinimą.

Statistiniai įrodymai

Kokią iš esamos statistikos galima daryti išvadą?

Kaip dalį įrodymų, Michailas Hesas pateikė teismui statistiką apie imigrantų nusikaltimus Švedijoje, rinkta iki tol, kol valdžia nustojo tai daryti. Michailas Hesas mėgino rasti atsakymus į du klausimus:

1. Ar yra ryšis tarp prievartavimų skaičiaus ir gyventojų užsienio kilmės skaičiaus Švedijoje?
2. Ar yra ryšis tarp prievartavimų skaičiaus ir kokios nors imigrantų grupės skaičiaus Švedijoje?

Atsakymas į abu klausimus yra neabejotinai Taip. Dvidešimt vienas tyrimas nuo 1960 metų iki šių dienų vieningai skelbia: užsienio kilmės vyrų buvo kur kas daugiau, nei etninių Švedų ir tarp nuteistų už prievartavimą ir tarp apkaltintų prievartavimu. Ir šis skaičius tik auga:

• 1960 ir 1970 dešimtmečiai 1,2 – 2,6 karto daugiau nei švedų
• 1980 dešimtmetis 1,2 – 4,7 karto daugiau nei švedų
• 1990 dešimtmetis 2,1 – 8,1 karto daugiau nei švedų
• 2000 dešimtmetis 2,1 – 19,5 karto daugiau nei švedų

Net jei suskirstytumėm grupėmis pagal amžių, lytį, socialinę padėtį ar gyvenamą vietą, didžiulis skirtumas tarp imigrantų ir švedų išlieka.

Tyrimai skirti nusikalstamumui Švedijoje tapo retenybe, bet iš aštuoniolikos atliktų 1990 ir 2000 dešimtmečiais, vienuolikoje nagrinėjo prievartavimus. Du tyrimai buvo skirti sąsajoms tarp prievartavimų ir imigracijos nustatyti, ir abiejuose buvo nustatytas ryšys.

Šie skaičiai prieinami valdžiai, politikams ir spaudai, tačiau tvirtinama, kad skaičiai neatspindi tikrovės.

reklama

Akį rėžiantis skirtumas

Kodėl tuomet 2008 metais Švedijos kaimynei Danijai teko 7,3 prievartavimai 100 000 gyventojų, kai tuo tarpu Švedijai 53,2 ? Danijos įstatymai mažai kuo skiriasi nuo Švedijos, nėra akivaizdžių priežasčių, dėl kurių Danijos moterys būtų linkusios mažiau pranešti apie išprievartavimą, nei jų švedų kolegės.

2011 metai Švedų policijai pranešta apie 6059 išprievartavimus, o į Danijos 392. Danijoje gyventojų yra maždaug du kartus mažiau nei Švedijoje, taigi net pritaikius dydžio paklaidą, skirtumas labai matomas.

Švedijoje valdžia daro viską, kad tik nuslėpti prievartautojų kilmę. Danijoje, oficiali statistikos tarnyba, Statistics Denmark, 2010 metai pranešė, kad daugiau kaip pusė visų vyrų nuteistų už prievartavimą, buvo imigrantai.

Užsieniečių dominavimas

Nuo 2000 metų apie imigrantų nusikalstamumą buvo atliktas tik vienas tyrimas. 2006 metais jį atliko Ana–Kristina Hjelm (Ann-Christine Hjelm) iš Karlstado universiteto.

Paaiškėjo, kad 2002 metais 85% nuteistų mažiausiai dvejiems metams kalėjimo už prievartavimą Svea Hovrätt, gimė užsienyje arba buvo imigrantų vaikai.

1996 metų pranešime Švedijos Nacionalinė Nusikaltimų Prevencijos tarnyba padarė išvadą, kad imigrantai iš šiaurės Afrikos (Alžyro, Libijos, Maroko ir Tuniso) prievartavo 23 kartus dažniau, nei etniniai švedai. Skaičiai vyrams iš Irako, Bulgarijos ir Rumunijos buvo atitinkamai 20, 18 ir 18. Vyrai iš kitų Afrikos šalių buvo linkę 16 kartų dažniau prievartauti, o vyrai iš Irano, Peru, Ekvadoro ir Bolivijos 10 kartų dažniau, nei švedai.

Grupiniai prievartavimai

Pastaraisiais dešimtmečiais Švedijai smogė nauja pakraipa: grupiniai prievartavimai, praktiškai iki tol nežinomi Švedijos teismų praktikoje. Grupinių prievartavimų skaičius ypatingai išaugo tarpe tarp 1995 iki 2006 metų. Nuo to laiko naujų tyrimų atlikta nebuvo. Vienas blogiausių atvejų įvyko 2012 metais, kai mažame miestelyje Mariamelunde (Mariannelund) pabėgėlių namuose 30-metę moterį išprievartavo aštuoni vyrai. Moteris buvo pažįstama su vyru iš Afganistano, kuris jau eilę metų gyveno Švedijoje. Jis pakvietė ją eiti kartu. Ji sutiko. Afganistanietis nusivedė ją į pabėgėlių namus ir paliko ją vieną. Naktį ją kelis kartus prievartavo pabėgėliai, o kai jos „draugas“ grįžo, jis irgi ją išprievartavo.

Kitą rytą ji pranešė policijai. Švedijos prokuroras pavadino šį įvykį „blogiausiu atveju Švedijos kriminalinėje istorijoje“. Septyni vyrai buvo nuteisti nuo 4,5 iki 6,5 metų kalėjimo. Paprastai, bausmė yra sumažinama trečdaliu, taigi ilgai laukti nereikės, kai vyrai, galimas dalykas, rengs naujus išpuolius prieš „netikinčias“ moteris.

Grupinio prievartavimo atvejais nusikaltėliai ir aukos dažniausiai yra jauni ir beveik visais atvejais kaltininkai yra imigrantai, dažniausiai iš musulmoniškų šalių. Kaip nebūtų keista, daugeliu atveju Švedijos teismai stoja į prievartautojų pusę. Keletą kartų teismai išteisino įtariamuosius, tvirtindami, kad mergina pati norėjo sekso su šešiais, septyniais ar net aštuoniais vyrais.

Vienas ryškus atvejis įvyko 2013 metais Tenseje, Stokholmo priemestyje. 15-metė mergina buvo užrakinta, kol šeši, užsienio kilmės vyrai, lytiškai su ja santykiavo. Pirmos instancijos teismo visi šeši vyrai buvo nuteisti, tačiau apeliacinis teismas juos išteisino nesant nusikaltimo sudėties, ir dar dėl to, kad mergaitė nebuvo bejėgiškoje padėtyje.

Neseniai visos didžiausios Švedijos žiniasklaidos priemonės skelbė apie žiaurų išprievartavimą Suomijos kelte Amorella, kursuojančio tarp Stokholmo ir Turku Suomijoje. Didelės antraštės skaitytojams skelbė, kad nusikaltėliai buvo švedai.

• Keletas švedų įtariami prievartavimu Suomijos kelte (Dagens Nyheter).
• Šeši švedai prievartavo moterį kajutėje (Aftonbladet).
• Kelte, už prievartavimą sulaikyti šeši švedai (Expressen).
• Aštuoni švedai įtariami prievartavimu kelte “ (TT – the Swedish News Agency).

Paaiškėjo, kad septyni iš aštuonių įtariamųjų buvo somaliečiai ir vienas irakietis. Nei vienas iš jų neturėjo Švedijos pilietybės, taigi šiuo požiūriu jie nebuvo švedai.

Pasak liudininkų, grupė vyrų „trynėsi“ kelte ieškodami seksualinių nuotykių. Policija keturis iš jų paleido (bet jie vis dar laikomi įtariamaisiais), kiti keturi liko sulaikyti. Internetinė radijo stotis Granskning Sverige paskambino į žinomus laikraščius Aftonbladet ir Expressen paklausti, kodėl nusikaltėliai buvo apibūdinti kaip švedai, kai iš tikrųjų jie buvo somaliečiai. Tai neturi jokio skirtumo, atsakė žurnalistai. Jie baisiai įsižeidė, kai jų buvo paklausta, ar nejaučia jie atsakomybės įspėti Švedijos moteris, kad jos laikytųsi atokiau nuo kai kurių vyrų. Vienas žurnalistas atsakė klausimu į klausimą, kodėl tai turėtų būti jų atsakomybė.

„Jei moterys daugiau žinotų, tai, galbūt, jos laikytųsi atokiau nuo tokių vyrų ir galėtų išvengti būti išprievartautoms“ pasakė reporteris iš Granskning Sverige. Žurnalistas padėjo ragelį.

gatestoneinstitute.org

Vertė: Ernestas Aušvicas, infa.lt