Konstitucinis Teismas legalizavo skalūninių dujų išgavinėjimą

Gruodžio 16 d. Konstitucinis Teismas (KT) priėmė sprendimą, pagal kurį skalūninių dujų išgavinėjimas per hidraulinį uolienų ardymą laikomas neprieštaraujančiu Konstitucijai; tuo pačiu leidžiama ir dirbtinėse žemės gelmių ertmėse palikinėti toksiškas ir netgi radioaktyvias medžiagas. Sprendimas priimtas ryšium su 2013 m. lapkritį socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovautos 34 parlamentarų grupės kreipimusi, kuriame nurodytos tikėtinos katastrofiškos skalūninių dujų išgavinėjimo pasekmės gamtinei aplinkai bei vietos gyventojų sveikatai.

Pats KT sprendimas itin didelės nuostabos mums nekelia, nes jau seniai aišku, kad visas dabartinis valstybės aparatas aptarnauja ne piliečių daugumos, o būtent stambiojo kapitalo interesus: o juk skalūninių dujų išgavimo klausimas yra netgi ne milijoninis, o daugiamilijardinis biznis, kurį be menkiausių moralinių skrupulų varo ne vien tiktai Ševronas (Chevron), bet ir daugelis kitų transnacionalinio kapitalo gigantų – Exxon, Conoco ir kt.

Aplinkos ministro pareigas einantis „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas tuo tarpu lyg ir ramindamas, lyg ir pasityčiodamas patikino, kad esamu momentu apie skalūninių dujų išgavinėjimą šalyje kalbėti neverta, bet pripažino, kad KT sprendimas yra neabejotinai svarbus ateičiai. Anot jo, jau už penkerių metų galima tikėtis naujų derybų dėl skalūninių dujų išgavimo Lietuvoje, o KT sprendimo esmė – pilnutinis šito įteisinimas.

reklama

Be jokios abejonės, šia prasme ponas K. Trečiokas – teisus. Jam, kaip eiliniam sisteminės partijėlės funkcionieriui, tai atrodo normalus dalykas, bet iš tiesų KT kolektyvas čia eilinį kartą išdavė Lietuvą ir lietuvių tautą, parodydamas, kad be pinigų ir „šiltų vietelių“ plutokratinio režimo aparate vargu ar jam yra kas švento. Juk jo sprendimas – žalia šviesa visiškam mūsų gimtosios žemės nuniokojimui, galbūt ir dirbtinai sukeltai ekologinei katastrofai.

Tačiau derėtų padaryti vieną itin reikšmingą pastebėjimą: net 1992 m. Konstitucijos tekste (47 str.) aiškiai teigiama, kad šalies žemės gelmės „išimtine nuosavybės teise“ priklauso Lietuvos Respublikai. Tuo tarpu pats leidimas privačiam, juo labiau užsieniniam kapitalui išgavinėti Lietuvos teritorijoje esančių žemės gelmių turtus, yra ne kas kita, kaip šios formaliai deklaruojamos nuosavybės teisės paneigimas.

Tad lygiai taip, kaip ir Mažeikių naftos privatizavimas, taip ir leidimas užsienio kompanijoms išgavinėti Lietuvoje esančias skalūnines dujas savo esme yra antikonstitucinis.

Bet ar valdžiagyviams ir jų teisėjams tai iš vis rūpi? Aišku, nerūpi. Juk kada ir pati Konstitucija buvo sukurta tik kaip priemonė siauros išnaudotojų ir uzurpatorių klikos viešpatavimui pridengti skirtas teisinis fasadas, tai nėra ko stebėtis, kad ja  begėdiškai manipuliuojama, kad kiekviena jos dalis atitiktų valdančiosios klasės interesus.

Ironiška ir graudžiai juokinga, kad vienas pažangiausių Žemaitijos visuomenininkų, Olegas Titorenka, vienas pagrindinių judėjimo prieš skalūninių dujų išgavinėjimą Lietuvoje ir Žygaičių bendruomenės pasipriešinimo organizatorių, kartu su draugais ir bendraminčiais kaltinamas tariamu „antikonstitucinių grupių kūrimu“, kol tuo tarpu patys teisėjai ir stambiajam kapitalui sielą pardavusio politinio elito atstovai vykdo grynų gryniausią antikonstitucinę veiklą.

Tokie faktai eilinį kartą parodo tikrąjį lietuviškosios „demokratijos“ veidą ir iššaukia kiekvieno doro bei protaujančio žmogaus pasišlykštėjimą ir pasipiktinimą. Klausimas, kada šis pasipiktinimas peraugs iš internetinių komentarų ar kalbų į aktyvų ir organizuotą pasipriešinimą Sistemai, yra vienas pagrindinių, nuo kurių priklausys tai, ar Lietuvai bus lemta išsivaduoti iš savo pavergėjų, ar tapti radioaktyvios ekologinės katastrofos zona.