Atstokite su savo „civilizuotumu“

Kada koks nors vakariečių žurnalistas rašo apie „liberalias vertybes“, „žmogaus teises“, „laisvę“ – spjaukite jam į veidą. Tai ciniškas melagis. Vakarams neegzistuoja tokia sąvoka kaip žmogaus teisės. Tai išimtinai eksportui skirta prekė.

Užtat Vakarams egzistuoja du žmonių tipai: teisingi ir neteisingi. Ir tos visos „vertybės“ reikalingos tam, kad galima būtų naikinti neteisingus. Hitleris žudė už tai, kad kraujas ne tas, o šiandieniniais Vakarai – už tai, kad pas jus ne tos „vertybės“. O tikroji priežastis sena kaip pasaulis – resursai, ekonominė ekspansija, gyvybinė erdvė.

Reikia priminti, kad europiečiai, naikinę Amerikos indėnus ir prekiavę vergais, darė tai prisidengdami „krikščioniška morale“. Moterims ištirpdytą šviną į burnas pylė irgi „krikščioniškos moralės“ gynėjai. Tai toks savotiškas jau pamirštas dabartinių „žmogaus teisių“ analogas.

Kokios, po velnių, žmogaus teisės, jei 1961 metais, kai rusai paleido pirmą žmogų į kosmosą, Amerikoje juodaodžiams buvo draudžiama sėdėti ant tų pačių suolų kaip baltiesiems ir gerti iš vieno šaltinio? O juk tada, kaip ir dabar, amerikiečiai irgi laikė save pasauliniais kovotojais už „žmogaus teises“. O kaip dėl tūkstančių napalmu sudegintų vietnamiečių teisių? Kurie paskui gimdė išsigimėlius dėl panaudotų Vietname chemikalų. Kaip dėl šimtų tūkstančių japonų, paverstų radioaktyviais pelenais ir gyvais supuvusiais nuo spindulinės ligos? Nepakankamai „žmonėmis“ pasirodė?

reklama

O kelios dešimtys tūkstančių vokiečių moterų ir vaikų, žuvusių masiškai bombarduojant Drezdeną? Jie netgi iš savų – vakarų europiečių – atima žmogaus teises, kai tie tampa nepakankamai „teisingi“. Ir naikina juos, kaip naikino Amerikos, Afrikos, Indijos, Australijos aborigenus. Ką jau bekalbėti apie šiuolaikinių Irako, Afganistano arba, tarkime, Serbijos gyventojų „teises“.

Vakarų žmonės kolektyviai mentališkai nepasikeitė nuo tamsiųjų amžių laikų. Vis tie patys kraugeriai užkariautojai, kurie sieks ekspansijos iki to laiko, kol egzistuos. O „Dievo žodis“ ar „žmogaus teisės“ arba „homoseksualistų santuokos“ ar dar kas nors, ką jie ten susigalvos – viso labo pretekstas atskirti „teisingus“ žmones nuo „neteisingų“ ir indulgencija pastarųjų žudynėms.

Ryškiausiai tai matosi Ukrainos įvykiuose. Patys fanatiškiausi kovotojai už „laisvę“, „žmogaus teises“ ir „europietišką pasirinkimą“ pasirodė esantys supuvusiais niekšais, kurie patiria orgazmą, matydami į gabalus sudraskytus vaikus ir mirštančius iš bado senukus. Negana to – jie deda visas pastangas ir negaili jokių pinigų tam, kad kuo daugiau „neteisingų“ bendrapiliečių padvėstų, pageidautina – kankinama mirtimi. Juk kovtojams už „žmogaus teises“ negana nužudyti oponentą. Jiems būtina suleisti į kraujuojančias žaizdas savo kaulėtus pirštus, mėgautis „nepakankamai civilizuotos“ aukos kančiomis, o paskui – išniekinti jos palaikus ir atšvęsti visą šitą reikalą kokiu nors visiškai europietišku perfomansu kokiame nors visiškai europietiškame klube.

O „barbarai“, kurie iš visų jėgų priešinasi tokiam „civilizuotumui“, pasirinko tikras žmogiškas vertybes. Vertybes, kurios egzistuoja tiek pat laiko, kiek egzistuoja žmonija. Ir laisvę jie taip pat pasirinko tikrą. Laisvę būti žmonėmis.

www