Latvių režisierius neapsikentęs vokiečių valdžios multikultūralistinio marazmo atsisakė darbo Hamburgo teatre

„Aš esu 7 vaikų tėvas ir nesu pasirengęs dirbti dar viename potencialiai pavojingame mieste. Yra žinoma, kad žmonės, dalyvavę rugsėjo 11-osios išpuolyje taip pat atvyko iš Hamburgo“, – pareiškė žinomas latvių režisierius Alvis Hermanis.

Garsus latvių režisierius A.Hermanis praėjusį penktadienį nutraukė darbo sutartį su Hamburgo teatru „Thalia“, nes nepritaria šio teatro ir kitų Vokietijos kultūros įstaigų vykdomai paramos pabėgėliams politikai. Hamburgo teatre režisierius statė spektaklį „Rusija. Endšpilis“, sukurtą Fiodoro Dostojevskio, Levo Tolstojaus, Maksimo Gorkio ir kitų rašytojų kūrinių motyvais. Jo premjera buvo numatyta balandį.

reklama

Teatro išplatintame pranešime cituojamas režisieriaus laiškas, kuriame jis įspėja, jog vokiškas entuziazmas, atveriantis sienas pabėgėliams, taps labai pavojingas visai Europai, nes tarp pabėgėlių yra ir teroristų.

Laikraštis „Die Welt“ savo internetiniame portale užsipuolė Alvį Hermanį kaip "rasistą" už jo pareiškimą, jog nors ne visi pabėgėliai yra teroristai, tačiau visi teroristai – pabėgėliai arba pabėgėlių vaikai ("Die rassistische Logik des Regisseurs Hermanis"):

„Teroro aktai Paryžiuje parodė, kad mes atsidūrėme karo apsuptyje. Kiekviename kare žmonės pasirenka puses, o mes su teatru „Thalia“ atsidūrėme skirtingose pusėse. Politinio korektiškumo laikas pasibaigė“, – tokie režisieriaus žodžiai cituojami Hamburgo teatro pranešime.

Spalį „Thalia“ teatre įvyko premjera spektaklio, pagrįsto dokumentinėmis nepilnamečių pabėgėlių istorijomis. Visi jie į Europą atvyko vieni, be suaugusių šeimos narių ar giminaičių.

„Thalia“ teatro direktorius Joachimas Luxas pareiškė apgailestaujantis dėl tokio politiškai motyvuoto režisieriaus sprendimo. Jis pridūrė, laiko A.Hermanį iškiliu menininku, o jo pareiškimą – dar vienu didžiulio Europos susiskaldymo įrodymu. Dar niekuomet jam neteko patirti, jog spektaklio kūrimas būtų nutrauktas dėl politinių priežasčių.

Viešą atsakymą į teatro pareiškimą A.Hermanis paskelbė vokiškame teatralų portale Nachtkritik.de. Pasak jo, teatro vadovybė negarbingai manipuliuoja ištraukomis iš jo asmeninių laiškų, kurių jis nedavė leidimo skelbti.

reklama

„Aš paprašiau atšaukti spektaklį Hanburge dėl labai asmeninių priežasčių, – rašo režisierius. – Šiuo metu dirbu Paryžiuje ir gyvenu kaip tik toje miesto dalyje, kurioje įvyko žudynės. Kasdieninis gyvenimas čia primena Izraelį. Nesibaigianti paranoja. (…) Visur aplinkui – vien grasinimai ir baimė. Mus visus traumavo nelaimė, įvykusi prieš dvi savaites“.

„Aš esu 7 vaikų tėvas ir nesu pasirengęs dirbti dar viename potencialiai pavojingame mieste. Yra žinoma, kad žmonės, dalyvavę rugsėjo 11-osios išpuolyje taip pat atvyko iš Hamburgo. Mes žinome, kad po Paryžiaus tragedijos ir Vokietijos vyriausybė pakeitė savo politiką pabėgėlių atžvilgiu. Taigi tam, kad pagaliau būtų pripažinta, jog egzistuoja ryšys tarp emigracijos politikos ir terorizmo, teko paaukoti 132 jaunų žmonių gyvybes Paryžiuje. Ar Vokietijoje galioja tabu svarstymams apie emigracijos politikos ir terorizmo ryšius?“, – klausia režisierius.

Jis prisipažino, jog nepavyko pasikalbėti su teatro žmonėmis, nes jie nėra atviri dialogui ir nuomonių įvairovei. „O kaip tuomet su demokratija?“, – liūdnai ironizuoja A.Hermanis.

Tai ne pirmas toks aštrus politinis šio latvių režisieriaus, kuris 2012 metais pateko į pačių įtakingiausių Europos teatralų sąrašą, pareiškimas.

2014 metais jo vadovaujamas Naujasis Rygos teatras (NRT) dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą atšaukė visas gastroles Rusijos miestuose. Pasak režisieriaus, Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę ne tik Latvijos saugumui, bet ir viso civilizuoto pasaulio vertybėms.

NRT nedalyvavo ir Maskvoje bei Omske vykusiuose teatro festivaliuose, o pats A.Hermanis nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su Maskvos Didžiuoju teatru.

2014 metais Rusija latvių režisierių, kuris yra prestižinės Rusijos teatro premijos „Auksinė kaukė“ laureatas, įtraukė į „juodąjį sąrašą“. A.Hermanis tokį gestą įvardino kaip bailumą.