Sumaištį Lietuvoje kelia ne 5 kolona, bet slaptosios tarnybos?

Š. m. gruodžio 1 dieną prie Turkijos ambasados SLF surengė piketą, kurio tikslas – išreikšti protestą prieš Turkijos vyriausybę dėl Rusijos lėktuvo numušimo. Akcija ne masinė, ja siekta tik užfiksuoti patį protesto faktą, bet ne sukelti masinius bruzdėjimus ar protesto mitingus. Renginio organizatoriai patikino, kad jokios informacijos apie protesto akciją nei spaudoje, nei per socialinius tinklus niekam neteikė. Todėl apie planuojamą protesto piketą asmeniškai nekviesti jo dalyviai galėjo sužinoti tik slapta pasiklausant telefoninių pokalbių.

Šauksmo žurnalistai atvyko pirmieji. Vos tik išsitraukė kamerą, iš Turkijos ambasados išėjo pora sunerimusių akivaizdžiai rytietiškos išvaizdos darbuotojų. Prie jų priėjo pora policininkų iš laukusio policijos automobilio, kuris taip pat atvyko iš anksto. Piketuotojai susirinko kelios minutės prieš piketo pradžią, ir prisistačiusiems policininkams pasakė piketo tikslą – išreikšti protestą prieš Turkijos veiksmus, numušant Rusijos lėktuvą.

Viskas vyko civilizuotai, tvarkingai. Bet vos tik prasidėjo piketas – lyg iš po žemių išdygo keli linksmai nusiteikę jaunuoliai su paruoštais plakatais: „rusofašistams NE“, „Maskvos namams – NE“ ir pan.. Jie trukdė kalbėti piketo dalyviams, marširavo prieš jų nosis su išskleistais plakatais. Policija, paprašyta įvesti tvarką ir sudrausminti „mandagius chuliganus“, iš pažiūros lyg ir atliko savo pareigas, bet tvarkos taip ir neįvedė – vienas piketas pavirto į dviejų piketų košę, pirmojo piketo organizatoriams savo minčių neleido išsakyti antro piketo aktyvistai. Kadangi pirmiesiems gan intensyviai trukdė antrieji, pirmųjų nervai buvo „ant ribos“. Pora kartų įvyko apsistumdymai, atvažiavo papildomas policijos ekipažas.  Tačiau vos tik baigėsi oficialioji dalis – įtampa bemat atslūgo, abiejų piketų dalyviai draugiškai pradėjo šnekučiuotis apie politiką, demokratiją, pažiūras ir panašiai.

reklama

Tapo akivaizdu, kad antrojo piketo tikslas – ne siekis išreikšti kitokią, negu organizatorių nuomonę, bet sužlugdyti renginį, galbūt išprovokuoti kažkokiems agresyviems veiksmams. Paklausėme linksmo vyruko, per renginį itin aktyviai marširavusio prieš socialistų nosis su juos įžeidžiančiai plakatais: – kaip čia atsidūrėte? – Ėjau pro šalį, pasidarė smalsu.

– O iš kur plakatą gavote?

– Nuolat su savimi nešiojuosi, – linksmai atšovė. – Jie padarėte savo šou, o mes – savo, – pridūrė galiausiai.

Bandymai susitarti dėl civilizuotų diskusijų ne piketuose apie demokratiją, žodžio laisvę rezultatų nedavė. Kitas pakalbintas provokatorius noriai kalbėjo apie Rusijos grėsmę, sakė kad mielai padiskutuotų apie kažką kitomis aplinkybėmis, jei tik niekas nenorės jo įtikinti, kad Rusija nėra blogis. Žurnalistai pateikė jam savo kontaktinius duomenis, jis – ne. Paklaustas, iš kur sužinojo apie socialistų rengiamą akciją – atsakė tą patį, ką ir pirmasis: ėjau pro šalį, pamačiau pažįstamus ir prisijungiau. Paskui mandagiai atsiprašė, kad reikia papietauti, nes skubąs į darbą, ir pasišalino, pažadėjęs atsiųsti medžiagos „apie mūsų pažiūras“. Žadėtos informacijos neatsiuntė.

Išanalizavus akcijos eigą, akivaizdu, kad už antrojo piketo dalyvių nugaros stovi kažkokios jėgos struktūros, galinčios sekti telefoninius pokalbius ir operatyviai organizuoti „zonderkomandą“, pasiruošusią per kelias minutes prisistatyti nurodytu adresu. Pavadinkime jas bendriniu žodžiu – „saugumas“. Dabar pasvarstykime, kam galėjo kenkti taikių protestotojų saujelė, kuri per 10 minučių būtų perskaičiusi savo protestą, nukreiptą „ į niekur“ (nes renginį matė tik atsitiktiniai praeiviai).

Turkijos ambasadai? – ne, nes piketas surengtas toli nuo jos sienų, kitoje gatvės pusėje, o uždaras ambasados kiemas ir storos mūrinės sienos tikrai patikimai galėtų net nuo granatų apsaugoti, ne tik nuo taikių protestuotojų skelbimukų.

reklama

Atsitiktiniams praeiviams – taip pat ne, nes kelių „su dievais šnekančių“ statistų balsas ne naujiena senamiesčio gyventojams – kas pakalbėtų, kas pažiopsotų ir išsiskirstytų visi sau taikiai.

Bet štai „saugumui“ reikia pateisinti milijoninius biudžetus, be to, tiek besikeičiantys VSD vadai, tiek pats seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadas Artūras Paulauskas nuolat kalba apie Rusijos grėsmes, penktąją koloną, neva aktyviai dirbančią Lietuvoje. Jeigu niekas nevyks, tai kaipgi pasiteisinsi dėl nuolatinio melo, masinių piliečių sekimų? Gal todėl ir įstatymą, legalizuojantį bet kokius teroristus iš užsienio „prastūmė“. Nes jei patiems riaušių organizuoti nepavyks (nuosavų teroristų Lietuvoje nėra, vadinama „penktoji kolona“ neegzistuoja arba per giliai „miega“, kitaip su šitokiais saugumo resursais ji jau seniausiai būtų demaskuota) – teroristų pasikvies iš užsienio.

Be to – artėja rinkimai, ir labai pravartu bet kokiai konkurencinei politinei jėgai priklijuoti „agentų“ ar „penktosios kolonos“ etiketę.

Todėl kviečiame atsiliepti visus, ką nors žinančius apie antrojo piketo dalyvius ir galinčius padėti su jais susisiekti. Tie žmonės gali būti vienintelis siūlas, nuvesiantis į slaptas tarnybas, keliančias Lietuvoje sumaištį ir chaosą.

Norime sužinoti, kas provokatoriams pranešė  apie socialistų renginį, kas suorganizavo antrą piketą, kas piešė plakatus, instruktavo ir panašiai. Nes į jokius raštus ar paklausimus, ką galima kalbėti ir prieš ką protestuoti – neatsako nei  seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nei VSD, o konstitucinių teisių ir laisvių šiandien akivaizdžiai nepaisoma. Jeigu spėjimas, kad antrąjį piketą suorganizavo VSD ar kitos slaptosios tarnybos pasitvirtins – tokie veiksmai gali turėti organizuoto nusikalstamumo požymių (kelti sumaištį, turint tikslą įtraukti Lietuvą į karą ir nuversti teisėtą konstitucinę demokratinę santvarką), tokiu atveju organizatoriai ir sąmokslo dalyviai turi būti perduoti teisėsaugai. Nes jėgos struktūros, sąlyginai vadintos „SAUGUMU“ tuomet virsta organizuotų „NUSIKALTĖLIŲ GAUJA“, kuri nuolat kelia įtampą ir sumaištį valstybėje, o kokie tos gaujos tikslai – turėtų išsiaiškinti nepriklausomas prokuroras.

Kazimieras Juraitis

Šauksmas