Putinas teikia Vakarams pasiūlymą perspėjimo forma

Į spaudos antraštes iš penktadieninės (spalio 24)  V. Putino kalbos papuolė jo griežti pasisakymai JAV adresu. Išpuoliai Bet jei atmesti į šalį nuodingą sarkazmą, tai pamatysime, kad prezidentas Putinas pasiūlė Vakarams niūrų pasirinkimą: arba jie bendradarbiauja su Maskva ir kitomis besivystančiomis ekonomikomis kuriant naują teisingesnę pasaulio tvarką, arba viskas bus labai blogai, – rašo Financial Times.

Be išaiškinimo, tačiau, liko toks klausimas: ar atsisakymas nuo naujų taisyklių ateityje pats savaime sumažins globalų saugumą, ar Rusija grasina perrašyti šias taisykles savo jėgomis, tuo pačiu didinant nestabilumo zoną.

Savo pasisakyme, kurį vienas komentatorius pavadino nauja politine doktrina, Putinas tvirtino, kad Jungtinės Valstijos paskelbė save šaltojo karo nugalėtojomis, ir po to ištisus dvidešimt metų bando viešpatauti pasaulyje „vienpusio diktato“ metodais.

Kreipdamasis Sočyje į užsienio žurnalistus ir mokslininkus jis pasakė, kad Jungtinės Valstijos ne kartą pažeidė taisykles inicijuodamos karinius veiksmus (kartais kartu su NATO ir europiečiais sąjungininkais) Kosove, Afganistane, Irake ir Libijoje, o taip pat organizuojant nevykusias „spalvotas revoliucijas“. Putinas dar pareiškė, kad Valstijos panaudojo savo tikslams net teroristus ir neofašistus.

reklama

Nuo to pasaulis tapo kur kas pavojingesnis. Amerikiečiai „pastoviai kovoja su savo asmeninės politikos pasekmėmis, meta savo galybę šalindami grėsmes, kurias patys ir sukuria, mokėdami už visa tai vis augančią ir augančią kainą“.

Tokia, Putino pateikta tikrovės versija yra diametraliai priešinga Vakarų požiūriui. JAV ir ES pareiškia, kad Rusija su savo Krymo aneksija ir intervencija Ukrainos rytuose pažeidžia pokario tvarką. Rusijos lyderis, neigdamas rusų karo pajėgų buvimą kaimyninėje šalyje, tvirtina, kad Maskva buvo priversta reaguoti, kai JAV palaikė karinį perversmą dalyvaujant jame radikalioms dešiniosioms grupuotėms š.m. vasario mėnesį Kijeve.

Tokia ryški prieštara, plius Vakarų sankcijos prieš Rusiją, atrodytų, verčia fantazijomis bet kokią mintį apie dialogą. Bet būtent tokią mintį paslėpta forma išsakė Putinas.

„Ir logiškas kelias – tai šalių, bendruomenių kooperacija ir kolektyvinių atsakymų į padidėjusį iššūkių skaičių paieška, bendras grėsmių valdymas“, — pareiškė jis. Pasauliui reikalingi „teisiniai, politiniai naujos pasaulio tvarkos pamatai, kurie garantuotų stabilumą ir saugumą, tuo pačiu skatindami sveiką konkurenciją“.

Tas ryžtas su kuriuo Putinas atskaitė pamokslą amerikiečių prezidentui Barakui Obamai užtemdė savimi patį pareiškimą. Tai, kad Baltieji rūmai neseniai įtraukė Rusiją į trijų didžiausių pasaulio grėsmių skaičių, vienoje eilėje su islamo ISIL smogikais ir Ebola epidemija sukėlė Putinui pyktį.

Bet žmonės pažįstantys mąstymo, esančio Putino kalbos pagrindu, kryptį, sako, jog jos tikslas – pripažinti rusų-amerikiečių santykių smukimą iki pačios žemiausios ribos per pastaruosius 30 metų, ir padėti brūkšnį po paskutiniais įvykiais.

reklama

Putinas metė bandomąjį rutulį tam atvejui, jei Vakarai pasiruošę dialogui. Maskva pasiruošusi „pačiam rimčiausiam konkrečių veiksmų pokalbiui branduolinio nusiginklavimo klausimais“ ir taisyklių, apibrėžiančių kada gali būti leidžiama intervencija į trečiąsias šalis, svarstymą, pasakė jis.

Teoriškai tokios taisyklės gali sulaikyti Rusiją bandyti įsikišti į už savo sienų ribų esančių buvusių „tarybinių respublikų“, tokių, kaip Baltijos šalys vidaus politiką, „palaikant“ rusakalbes mažumas Daugelyje Vakarų sostinių yra juntami nuogąstavimai, kad Maskva puoselėja tokius kėslus. Be to, šios taisyklės padėtų sulaikyti Vašingtoną, kuris šiandien vaidina globalaus policininko vaidmenį, kartais veikdamas kartu su sąjungininkais europiečiais ir NATO.

Jei pavyktų realizuoti pasiūlymą apie naujų taisyklių sukūrimą – Rusija nebekeltų grėsmės, pasakė Putinas. Kaltinimai tuo, jog ji siekia atkurti tarybinę imperiją yra be pagrindo. Iš tiesų pavojus slypi visuotiniame chaose.

Kartu su tuo Rusijos prezidentas grėsmingai užsiminė apie naujų konfliktų pavojų dalyvaujant didžiosioms valstybėms, ypač „didžiųjų valstybių geopolitinių interesų smaigalyje“. Ukraina – tai „vienas iš tokio pobūdžio konfliktų.. ir manau, kad jis toli gražu ne paskutinis“. .

Analitikė iš rusų politinių technologijų centro, T. Stanovaja neseniai parašė viename iš rusų tinklapių, kad Putino veiksmų logika yra tokia: „Jei JAV neša atsakomybę už globalios politikos pavertimą chaosu, Rusija prisiima sau teisę elgtis taip pat“.

„Jei neegzistuoja taisyklės Jungtinėms Valstijoms, tai neegzistuoja taisyklės ir Rusijai“ – pareiškė ji.

Kai kurie JAV atstovai iš Putino auditorijos padarė prielaidą, kad prezidento pasisakymo tonas sumažina Maskvos ir Vašingtono tarpusavio santykių tikimybę. Rizikos vertinimo konsultavimo kompanijos Eurasia Group vadovas (Cliff Kupchan) pasakė, kad „tai visumoje susilpnins dvipusius santykius ir dar daugiau sumažins rusų-amerikiečių bendradarbiavimo Ukrainos krizėje tikimybę“

Tačiau žinomas vokiečių ekspertas Rusijos klausimais ir Putino biografas (Alexander Rahr) mano, jog Maskva „neieško konfrontacijos“. Reali politika dar gali būti įtraukta į žaidimą, ypač dėl krizės Artimuosiuose Rytuose.

„Amerikai reikalinga rusų pagalba kovoje prieš ISIL, – pasakė jis. – Ir tai gali padėti pagrindus tam tikrų pasikeitimų pradžiai“.

Financial Times: Putin makes west an offer wrapped up in a warning