Ideologijų kovos – visuomenės skaldymo šaknys ir tikslai

Arvydas Daunys

Kas apskritai yra ta ideologija ir su kuo ji valgoma?

Kalbant labai primityviai – Ideologija – tai melas, kurio dėka, siaura, tos ideologijos autorių ar stovinčių jos politinėje viršūnėje asmenų grupuote, gauna sau reikalingus rezultatus – naudą.

Iš esmės tai „spalvotas saldainio popieriukas“, vizualiai traukiantis vartotojo žvilgsnį ir žadantis neregėtus ir nebandytus anksčiau, o kartais ir visai apčiuopiamus bei pageidautinus dalykus, ir tuo pačiu slepiantis po savimi tikrą, nuo būsimo vartotojo-naudotojo-adepto akių, nuslėptą turinį.

Koks tai turinys?

Turinys – tai gerokai platesnį suvokimą apie masių valdymą turinčių subjektų (asmenų, institucijų, organizacijų ir t.t.) S U M A N Y M A S (veiklos planas – Koncepcija) apie tai, kokiu gi būdu tos masės bus valdomos, kaip jos gyvens to sumanymo rėmuose, ką galvos, kuo tikės ir tt. Na ir žinoma – kokią naudą iš to turės tos koncepcijos – sumanymo autoriai.

Siauros apimties pavyzdį Lietuvoje puikiai iliustruoja ideologizuota „Energetinės nepriklausomybės“ tema, kai visus 25 metus visuomenei buvo kalama į galvą ir aiškinama – kokia gi svarbi ta energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ir apskritai. Tai buvo tas aukščiau minėtas „saldainio popieriukas“, kurio blizgesys mus akino pakankamai ilgai.

Ką gi jis slėpė po savimi?

Tikrasis turinys, slypintis po tuo „Energetinės nepriklausomybės popieriuku“ buvo siekis pasipelnyti iš energetikos sektoriaus, didinant pačios energijos ir jos gamybos infrastruktūros kainą, tuo pačiu skurdinant Lietuvos žmones. Kadangi už viską mokėjo būtent jie.

Rezultatas?

Dešimtimis kartų pakilusi elektros energijos, dujų, kuro kaina Lietuvoje, uždarytas pigios elektros energijos šaltinis IAE, o vietoje jo bandomas stumti mega-projektas AE, nekreipiant dėmesio į įvykusio referendumo rezultatus, ir kainuosiantis papildomus milijardus mums visiems. Tas pats yra su Mažeikių Nafta. Turėdami savo naftos perdirbimo gamyklą už kurą mokame brangiausiai. Tas pats su „Independence“ SGD terminalu. Ir visu kuo kitu, kas slėpėsi po „Energetinės nepriklausomybės“ pavadinimu.

Kaip tą pavaizduoti paprastai schematiškai?

Koncepcija (sumanymas, kaip apiplėšti visuomenę per energetikos sektorių) —–>> Ideologija (Gražiai pateiktas „Energetinės nepriklausomybės“ paveikslas ir nuostabi ateitis) —->> Rezultatas (energetikos sektoriaus sugriovimas, dujų, elektros energijos (ir su ja susijusios produkcijos gamybos) kainų didėjimas, bei atitinkamai žmonių perkamosios galios mažėjimas. Ir tai tik apžvelgus vieną sektorių, pridengtą „Energetinės nepriklausomybės“ ideologizuotu šūkiu.

reklama

Kas nesutinka su tokia, kokia yra siūloma, „Energetine nepriklausomybe“ – skelbiami Rusijos agentais arba apskritai priešiškais valstybei elementais.

Reikia turėti omenyje, kad subjektai esantys politinės hierarchijos viršūnėje stebi visuomenės reakcijas į savo pačių sprendimų rezultatus ir priima žingsnius koreguojančius arba nukreipiančius visuomenės dėmesį nuo elito klaidų, kurios leido atskleisti jų sumanymų esmę.

Čia apžvelgiau tik siaurą pavyzdį susiejantį bet kokio klausimo „ideologiją“ su galimomis jos pasekmėmis visuomenei.

Pasikartosiu – I D E O L O G I J A – tėra priemonė nuslėpti arba bent jau pagražinti tikruosius tos ideologijos pateikėjų tikslus. Užapvalinti nemalonius visuomenei kampus.

Sąžiningam sumanymui ar verslo planui pateikti nereikalinga jokių ideologijų priedanga. Todėl ateidami į banką paskolos verslo plėtrai – turite pateikti visus apskaičiavimus be jokių pagražinimų – banke jokios ideologijos ir pasitikėjimas vien jūsų žodžiu nepraeina.

Nėra blogų ar gerų ideologijų, kaip bandoma pristatyti viešojoje erdvėje, juodinant arba net uždraudžiant kažkurią iš jų, kad stumiama sava atrodytų baltesnė.

Yra labai blogi, mažiau blogi ir tiesiog blogi sumanymai, kuriuos pridengia tos ideologijos. Sumanymai, kurie schemoje pažymėti baltojoje zonoje ir kurių visuomenė niekada nežino.

Didesnio ideologizuoto poveikio masto padarinys – stojimas į Europos Sąjungą, kai buvo stojama visiškai nežinant kas joje laukia, tačiau pasitikint tais, kurie žadėjo pieno upes ir medaus krantus.

Kadangi pienas ir medus nėra begaliniai – tas šis pyragas buvo ir dabar yra dalinamas siaurame rate. O tiems, kam jo neužteko – buvo pasiūlyti atviri vartai į Europą. Judėjimo laisvė. Taip sakant – vieniems laisvė, kitiems pyragai su medumi. Nusipelnėme gyventi geriau. Kiekvienam pagal nuopelnus.

Visų ideologijų pagrindinis uždavinys yra nukreipti dėmesį nuo esmės, nuo sumanymo-koncepcijos. Ir čia visiškai nesvarbu ką ta ideologija propaguoja – fašizmą, komunizmą, kapitalizmą, liberalizmą krikščionybę, nacionalizmą, islamą ar dar kokią kitą nuslėpto valdymo priemonę.

Pasaulis yra suskaldytas įvairiausių jame gyvuojančių ideologijų, religijų ir tikėjimų, kurių visų uždavinys – kontroliuoti tuose regionuose gyvenančias gyventojų mases. Ir kiekvienos atskirai paimtos ideologijos politiniai lyderiai stengiasi savo srityje išplėsti kuo platesnį įtakos ratą.

Ir čia nereikia pamiršti, jog kiekvienoje hierarchijos piramidėje stovi savi vadai. Tokiu būdu sudarytos miestų savivaldybių piramidės, iš kurių susidaro viena šalies piramidė, kuri savo ruožtu tėra tik pakopa geografinio regiono piramidėje, kuri vėlgi, savo ruožtu yra žemyno, ir t.t. ir pan, nueinant iki pat pasaulio valdymo piramidės.

Ir štai ta viršutinė aikštelė valdo konkrečiai viską, kas yra po ja. Apie tai esu pakankamai parašęs prieš kelis metus rašytuose straipsniuose, todėl nesikartosiu.

Šio straipsnio tikslas paaiškinti kodėl vienos ideologijos yra „blogos“ , o kitos bent jau „geresnės“, ir kaip pasireiškia jų vertinimo rezultatas visuomenės tarpusavio santykiuose.

Iš tiesų atsakymas visai paprastas: – kuri kovojanti politinė dauguma paima valdžią ilgesniam laikotarpiui – ta ir formuoja visuomenėje požiūrį į tą ar kitą ideologiją. Visiškai nepriklausomai nuo „gerumo“ ar „blogumo“. Gyvename ir galvojame taip, kaip mus išmoko.

Tarybiniais laikais mažai kas abejojo tuo, jog socializmas yra geriausia kryptis visoms šalims. Didžiajai daugumai gyventojų net klausimas toks nekildavo. Į visus klausimus buvo atsakoma jau nuo mažens, o apie kitus aiškinama net neklausiant. Kapitalizmas ir buržuazinis nacionalizmas buvo laikomi liaudies priešu Nr.1. Todėl kiekvienam nukrypimui nuo socialistinės krypties buvo dedama buržuazinio nacionalizmo ar Vakarų agento etiketė. Visokia privati prekyba buvo laikoma spekuliacija, o pajamos iš jos nedarbinėmis pajamomis.

Praėjo 25 metai, kai subyrėjo TSRS ir ideologinis požiūris į vyraujančią sistemą kardinaliai pasikeitė. Dabar kapitalizmas laikomas norma, spekuliacija garbinga veikla, o komunistų partiją, kai kurie politinių partijų atstovai siūlo „Pripažinti komunistų partiją gyventojų genocido vykdytoja“, matyt pamiršę, jog mūsų prezidentė iki pat TSRS KP subyrėjimo pabaigos po 1991 metų rugpjūčio GKČP pučo, buvo šios partijos narė, kai priminsiu, Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta jau daugiau, nei metų laiko, t. y. 1990 kovo 11., o Seime iki pat šios dienos sėdi vos ne pusė šios partijos atstovų. Priminsiu: – dabartiniai socialdemokratai yra šios LKP partijos atstovai. Komunistai kitaip tariant. Nors tiesą sakant jų pilna visose partijose.

reklama

Kaip matome ideologijų kova vyksta net tada, kai kai kurios iš jų jau net nebeegzistuoja arba yra uždraustos. Kaip komunistų Lietuvoje.

Kokios iš tiesų tų ideologinių kovų šaknys ir tikrieji tikslai?

Tikslai paprasti – visuomenės skaldymas, tuo pačiu telkiant ir/ar išsaugant savo rankose valdžios svertus ir įtaką. Šiandien mes matome Seime sėdint, esą skirtingų ideologinių krypčių atstovus. Bent jau pasivadinusius skirtingai.

Visi jie rinkimuose vieni per kitus žada gėrybes, kurių jie sieks visuomenei, jei ta juos išrinks. Tai utopija arba kalbant liaudiškai – beveik atviras melas.

Nes kiek jų yra buvę valdžioje per 25 metus – Lietuvos, kaip valstybės ekonominė, socialinė, kultūrinė padėtis nuosekliai tik blogėjo, iš ko galime spręsti, jog tai viena ir ta pati grupuotė susiskirsčiusi į atskirus būrius, pasivadinusius skirtingais pavadinimais, pasidalinusi įtakos zonas ir siekianti vienintelio tikslo – išsilaikyti valdžioje tiek ilgai, kiek įmanoma, ir tam panaudojanti visas savo galias.

Pastebėkime, kad tarpusavyje tos partijos sugyvena puikiai, darniai priima svarbiausius Lietuvai sprendimus, nežiūrint į lyg ir skirtingas bei nesuderinamas ideologines kryptis. Va ketvirtadienį Seime buvo darniai priimtas „pabėgėlių perkėlimo įstatymas“, nors visai neseniai daugybė politikų dievagojosi, jog niekaip to proceso nepalaikys. Palaikė. Ir priėmė. Skirtumu nesijaučia.

Skirtumus jaučia tų partijų pasekėjai – riejasi tarpusavyje dėl tų ideologinių tezių, kurios jų išrinktiesiems Seime tik šypseną kelia. Tačiau žemesnioji grandis taip draugiškai nesugyvena. Ji paprasčiausiai suskaldyta. Ir aišku kodėl. Todėl, kad tas reikalinga jų išrinktai grupuotei, galinčiai išlaikyti juos savo įtakoje tik nurodant „bendrą priešą“ ir kiršinant tarpusavyje.

Kad galėtų įvykdyti šį pagrindinį savo siekį (išsilaikyti valdžioje) ji (grupuotė) pirmiausia turi sugebėti ir mokėti skaldyti bet kokius, pradedančius formuotis visuomenėje darinius, diskredituoti tų darinių siekius ir atskirus jų narius, dažniausiai pavadinant visa tai Rusijos priešiška veikla, o žmones Rusijos apmokamais agentais, ką plačiai eskaluoja sisteminė „žiniasklaida“.

Mes tą matėme tuo metu, kai Žemaitijos žmonės kovojo prieš savo požeminių vandenių užteršimą Chevrono hidraulinio skaldymo technologija, kurią tuomet labai atkakliai stūmė tuometinis aplinkos apsaugos (!) ministras V. Mazuronis.

Mes tą matėme labai dažnai, vienas iš tokių atvejų buvo referendumo dėl žemės nepardavimo užsienio piliečiams metu. Žmonės, kurie kovojo už tai, kad Lietuvos žemė būtų prieinama tik jos piliečiams MIP buvo vadinami rusų samdiniais, agentais arba klaidinančiais žmones..

Tik pastoviai skaldant visuomenę, įmanoma, surenkant apie 7-9 procentus nuo visų rinkėjų skaičiaus balsų, išsilaikyti valdžioje. Jeigu Lietuvoje atsiranda susitelkęs ir didelę dalį žmonių jungiantis politinis darinys – valdančiajai grupuotei kyla pavojus prarasti kontrolę.

O šiandien mes matome, kad toks darinys palengva formuojasi ir vadinasi jis šiandien B3 (Birželio 3-iosios grupė).

Vienas B3 atstovų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras, Zigmas Vašvila, prieš porą dienų buvo susitikęs, su Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataru Rolandu Paulausku, su kuriuo diskutavo dėl padėties Lietuvoje, ir abu priėjo vieningos išvados, jog būtina šią padėtį keisti. Susitikimo vaizdo įrašas čia:

Susipažinusi su B3 grupės tikslais norą prisijungti išreiškė Respublikonų partija, pasiūliusi savo politinę platformą tų tikslų siekimui. Norą prisijungti yra pareiškę ir kai kurie kiti visuomeniniai bei politiniai dariniai, todėl neužilgo galima laukti prasidedant didžiųjų MIP puolimo. Kas jau tampa įprastu dalyku šiandienėje Lietuvoje.

Būtina telktis atmetant visus, esą ideologinius skirtumus, koncentruojantis į bendrą tikslą. Kur teisėsauga reikš teisėsaugą, o ne korupciją, kur pensija reikš užtarnautą viso savo gyvenimo darbu pakankamai apmokamą poilsį, o ne badmiriavimą ant skurdo ribos, kur išrinktas valdžios atstovas ir atstovaus, o ne prisidengdamas nepriklausomu mandatu (!) balsuos taip, kaip naudinga oligarchų atstovams. Visa tai įmanoma pasiekti atmetus ideologinius skirtumus, kurie iš tiesų skirti tik mums skaldyti.

B3 grupės adresas Facebook