Artūras Paulauskas: Jei nuomonė nesutampa su daugumos – turite užsičiaupti

2015 m. lapkričio27 d. 12:44 val. įvyko Kazimiero Juraičio ir seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pokalbis telefonu. Pokalbio turinys:

Kazimieras Juraitis: – pone Artūrai, ar nesutiktumėte susitikti su signataru Rolandu Paulausku, kad aptarti nesveiką Lietuvos politinę atmosferą? Turiu omenyje nuolatinį spaudimą tiems, kas skleidžia kitokią, negu oficialią nuomonę. Dažnai tas spaudimas peržengia demokratinėms valstybėms leidžiamas ribas.

Artūras Paulauskas: – Ką turite omeny?

K.J.: – Na, kad ir tas nevykusias kratas, kurios užsibaigė niekuo. Arba paskutinį propagandinį Starkaus ir Banio filmą. Juk tuo filmu praktiškai taikiniai ant kaktų paišomi. Nejaugi tokiomis priemonėmis keliamas valstybės saugumo lygis? Galėtumėte laisvo pokalbio metu išdiskutuoti, kas galima kalbėti, ko ne. Juk mums nėra jokio džiaugsmo nei jus (valdžią) priešais laikyti, nei ginantis nuo jūsų piktus straipsnius rašinėti. Kol nėra aišku, kas galima sakyti, o ko ne – kalbame tą, ką mūsų manymu, leidžia žodžio laisvė.

reklama

A.P.: – Ką sakyti, ko ne, kiekvienas suaugęs žmogus turi spręsti pats.

K.J.: – O tai ką gi daryti su savo nuomone?

A.P.: – Jei nuomonė nesutampa su daugumos – turite užsičiaupti.

K.J.: – Na, gerai. Tarkim mes kalbame, ko negalima kalbėti. Tai uždarykite mane į kalėjimą – man už Lietuvą ne tik pasėdėti, bet ir numirti būtų garbė…

A.P.: – Ką ten sodinsi…patys nutilsite. Kiekvienas protingas žmogus turi pats susiprasti, ką kalbėti galima, o ko ne. Rolando Paulausko taip vadinama nuomonė dažnai sutampa su Putino. Rolandas Paulauskas į kvailį nepanašus, jis žmogus protingas. Vadinasi, jam kažkas moka, kad taip kalbėtų. O filmo, kurį jūs minite – nemačiau.

K.J.: – Tai aš tuomet jums atsiųsiu ir tą filmą, ir Rolando Paulausko komentarą, o paskui dar kartą paskambinsiu, gerai?

A.P.: – Gerai.

reklama

---

Kreipiuosi į seimo nacionalinį gynybos komitetą ir LR saugumo departamentą. Telefoninis pokalbis su seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku, užuot praskaidrinęs situaciją, dar labiau sujaukė mano supratimą, kas galima kalbėti, o ko ne. Prašau seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei LR valstybės saugumo departamento:

1. Kadangi mano telefoniniai pokalbiai nuolat sekami, prašau leisti susipažinti su Kazimiero Juraičio ir Artūro Paulausko 2015 m. lapkričio 27 d. 12:44 val. pokalbio įrašu. Tikslas – dar kartą išsiaiškinti, ar teisingai supratau seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko rekomendaciją UŽSIČIAUPTI.
2. Prašau išaiškinti nuomonės reiškimo ribas. Mat pokalbio metu Artūras Paulauskas pasakė, kad piliečiai turi užsičiaupti, jei jų nuomonė prieštarauja daugumos nuomonei. Lieka neaišku, ką laikyti dauguma – ar Lietuvos piliečius, ar seimo narius, ar vyriausybę, ar patį Artūrą Paulauską? Mat tais atvejais, kai neįvyksta referendumai, piliečių nuomonė apskritai lieka nežinoma. Ką tokiais atvejais laikyti “dauguma”?
3. Prašau išaiškinti, ar 2015m. lapkričio 14 d. Kazimiero Juraičio video kreipimosi turinys neprieštarauja LR valstybės saugumo koncepcijai (jeigu tokia yra)?

4. Starkaus ir Banio filmas „KARAS 2020. Rusijos informacinė agresija“ klaidina ir kiršina visuomenę. Sudaromas įspūdis, neva signataras Rolandas Paulauskas kalba Rusijos visuomenei, jog „Lietuva žūva okupuota ir nustekenta Europos Sąjungos“.

Tvirtinu, kad toks teiginys melagingas, Rolandas Paulauskas jokiomis aplinkybėmis tokių pareiškimų nedarė.

Klausiu: ar galimai žinomai melagingos informacijos skleidimas kenkia valstybės saugumui, ar jį stiprina?

Pagarbiai,
Kazimieras Juraitis

Šauksmas