Islandija – ne Graikija

Šalies prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas paaiškino kodėl.

Reikjavikas — Islandijos prezidento Olafuro Ragnaro Grimsono namas stovi nuostabiame pusiasalyje maždaug už 20 minučių kelio automobiliu nuo miesto centro. Grimsonas prezidentas nuo 1996 metų. Valstybės vadovo sodyba gana kukli — tai panašių į Lego kaladėles pastatų kompleksas, į kurį įeina ūkiniai pastatai ir vidurinė mokykla. Net pilką, lietingą vakarą pakrantės kelias vedantis į sodybą atrodė labai vaizdingai. Sostinėje gyvena virš 200.000 žmonių — tai du trečdaliai šalies gyventojų.

Artėjant prie Grimsono namų (galima netrukdomai privažiuoti iki pat durų ir paskambinti) sunku patikėti, kad prieš septyneris metus Islandija buvo ant sunaikinimo slenksčio. Tada jos valiuta krona atpigo daugiau negu trečdaliu. Įmonių ir gyventojų skolos išaugo. 2008 metais Islandijos užsienio skola daugiau negu septynis kartus buvo didesnė negu BVP. Nors krizė prasidėjo nuo JAV fondų biržos, bet atrodo, kad Islandijoje finansinis burbulas buvo išpūsta net keturis kartus didesnis. Grimsono prezidentavimo metu Islandija vaidino lyg apeiginį vaidmenį kaip šalis rizikos draudimo hedž-fondas. „The Economist“ sakė, kad reliatyvus finansų burbulo ir realios ekonomikos santykis buvo didžiausias negu bet kada bet kurioje šalyje per pasaulio istoriją.

Šiandien sąvoka „užšaldytos akcijos“ (t.y. nenaudingos akcijos) tėra tik kalambūras.

Islandijos nedarbo lygis siekia tik pusę ES vidurkio ir yra 4,2%.Statybų kranai sukinėjasi Reikjaviko centre, o gatvės perpildytos turistų, kurie mosuoja brangiomis kameromis ir leidžia užsienio valiutą. Ekonomikos augimas nuo 2010 iki 2014 metų padidėjo 3,5% ir yra didesnis negu Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje.

Kas atsitiko šioje nedidelėje šalyje, kurioje kaip tyrimai rodė visi ekonominiai dalykai klostėsi neteisingai?

Stebint Islandijos atsakymą į finansų krizę peršasi palyginimas su Bjork‘o muzika — egzotiška, žavinga ir netradicinė. Islandijos prokurorai finansinių institucijų ir šalies vadovus atvedė į teismą. Šalis ne tik gražino Tarptautinio Valiutos Fondo paskolą, bet tą padarė pirmą laiko. Bankams buvo leista žlugti. Grimsonas teigė, kad juos gelbėti yra moraliai neteisinga prieš eilinius piliečius.

Apie tai mąsčiau laukdamas Grimsono kabinete pripildytame knygų odiniais viršeliais ir įrėmintų prezidentų ir karalių paveikslų. Sklido pilka šviesa ir buvo labai ramu. Išgirdau medinių grindų girgždėjimą. Moteris su sportiniu švarku pakvietė mane pasirašyti lankytojų knygoje, o šalia ant sienos kabėjo baltojo lokio kailis. Grimsonas laukė.

reklama

***

Daugiau kaip 6000 islandų per „Facebook‘ą“ patvirtino popietę dalyvausiantys protesto akcijoje Austurvöllur aikštėje priešais parlamentą. Daugelis jų buvo streikuojantys darbininkai arba artimi jiems žmonės. Mitingo pavadinimą galima versti taip — „Proveržis! Sukilimas!“

Vėlyvą popietę įvairių žmonių minia mandagiai stovėjo aikštėje. Tai senos moterys, motinos su vežimėliais, vaikai, studentai, jauni specialistai. Tai labiau buvo panašu į žmones susirinkusius pasiklausyti kamerinės muzikos negu norinčius išreikšti savo politinę valią. Šis jausmas sustiprėjo kai vienas žmogus užlipęs į sceną ėmė groti gitara.

Nuotaika pasikeitė, kai mitingo dalyviai ėmė rėžti kalbas. Protestuotojai kalbėjo, kad jie dirba per ilgai ir sunkiai, o darbo užmokestis atsilieka nuo maisto, būsto ir kitų būtinų poreikių kainų augimo. Šimtai mojavo iškėlę raktus taip reikšdami pyktį prieš vyriausybės būsto politiką. Jie pradėjo skanduoti.

***

Grimsonas mane priėmė ilgame siaurame kambaryje pilname knygų prie medinio stalo. Jo plaukai balti, akiniai siauri, apsirengęs pilką kostiumą. Kalbėti pradėjome gurkšnodami kavą ir arbatą iš prezidento puodelių sėdėdami gale stalo. Grimsonas kalbėjo ilgai, pamokančiai. Grimsonas labai profesionaliai elgėsi, pavyzdžiui, nesakė frazių „Aš jums sakiau“. Bet vis tiek kalbėjo iškalbingai. Jis ramiai papasakojo ekonomikos augimo statistiką, pasakė, kad žvejybos, technologijų, turizmo ir energetikos sektoriai tvirtai auga. „Islandija yra viena sėkmingiausių ekonomikų Europoje“ — sakė jis.

„Mes nesivadovaujame tradiciniais Vakarų receptais kovoje su finansų krize“ — sakė jis. Islandija nesiėmė taupymo priemonių taip kaip kitos šalys, pavyzdžiui, Graikija. Jis sakė, kad jo šalis išsaugojo pagalbą vargšams ir taip pat sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas. Vyriausybė padidino mokesčius. Krona buvo nuvertinta. „Ir mes atsisakėme naudoti tautos pinigus kompensuoti privačių bankų nuostoliams“.

Išgirdau daug blogos informacijos apie savo šalį. Grimsonas man priminė ypatingai stiprų Vakarų vyriausybių spaudimą viską daryti kitaip.

„Jie gąsdino, sakė jis, kad tapsime Šiaurės Kuba“. Visos Vakarų rekomendacijos pasirodo buvo melas. Ir tai svarbiausia pamoka. Didžiulio politinio ir ekonominio spaudimo, kurį 2008-2011 metais patyrė Islandija, tikslas buvo priversti Islandiją vykdyti tokią finansų ir ekonomikos politiką kokią buvo priverstos vykdyti Europos Sąjungos valstybių vyriausybės. Ir pasirodė, kad buvo bandyta primesti finansiškai ir ekonomiškai neteisingą politiką, taip pat neteisingą ir demokratiškai ir politiškai, o galų gale pasirodė, kad juridiškai nusikalstamą.

Grimsonas palygino Islandiją su bandymų laboratorija ir sakė, kad nors 2009-2010 metais skeptikai ginčijo šalies požiūrį apie atsigavimą, bet 2015 metais mes turime labai gerą konkretų rezultatą. Taigi šia prasme laboratoriniai bandymai baigėsi. Jis taip pat pabrėžė, kad iš pat pradžių jis matė, kad ekonomikos krizę sukėlė moralinis nuosmukis, o ne vien tik finansų krizė.
„Ekonomika iš esmės yra žmonių bendruomenė“ — sakė jis. „Jei žmonės demoralizuoti, jie yra sukrėsti ir nusivylę ir todėl mažai tikėtina, kad kokios nors ekonominės priemonės padės. Jūs turite žmonėms sugražinti pasitikėjimą, žmonės turi tikėti ateitimi ir aktyviai veikti.“

Pirmiausia jis pabrėžė, kad pavyko išlaikyti jaunus žmones šalies viduje. „Manau, kad pastangos išlaikyti jaunimo pasitikėjimą yra pagrindinis kovos su finansų krize elementas“ — sakė jis.

***

Į mitingą atėjo ir tokie žmonės kaip Finuras Eriksonas — 26 metų islandas megzta kepure ir ruda barzda. Jis man sakė, kad pastaraisiais metais vertėsi atsitiktiniais darbais, dabar valo grindis elektronikos parduotuvėje, bet tikisi grįžti prie kompiuterių mokslo. „Nuo 2008 metų viskas sustingo“ — sakė jis. Protestuotojai pradėjo spardyti metalines barikadas juosiančias parką. Kai kurie apmėtė parlamentą kiaušiniais.

„Labai vilioja kažkur išvažiuoti“ — sakė jis. „Atlyginimai čia tikrai maži. Žmonės darbe jaučia tam tikrą orumą. Turėtume gauti kažką daugiau. Nauda gaunama iš atlyginimo per maža paskata, kad jauni žmonės čia pasiliktų“. Eriksoną nutraukė fejerverkas praskridęs vos neužkliudęs mūsų ir moters su vežimėliu. Pasklido chemikalų kvapas. Eriksonas užsikosėjo.

***

Grimsonas sakė, kad jis prieš patarimų teikimą kitoms šalims, pavyzdžiui, Graikijai. „Aš girdėjau tiek daug blogų patarimų savo šalyje“ ir pridūrė „galiu parašyti apie Islandijos patirtį, ką mes padarėme, kaip mes darėme, kodėl taip darėme, o žmonės tegu patys daro išvadas“.

Po kelių metų kalbų apie stojimą į Europos Sąjungą Islandija galiausiai nusprendė to nedaryti. Daugiausiai dėl žvejybos politikos. Tai Grimsonui leidžia žvelgti toliau nei dabar vyraujantis chaosas. „Didžiausias Europos nuopelnas pasaulyje tai ne finansų rinkos“ — sakė jis. „Esminis Europos nuopelnas pasauliui tai demokratija, žmogaus teisės ir įstatymo viršenybė.“

reklama

Jis priminė protestus ir gaisrus, kurie degė priešais parlamentą 2008 ir 2009 metais. Policija gynė centrinį banką, demokratinę sistemą, kurie buvo griaunami.

2009 metų sausy labiausiai bijojau, ar mes atsigausime ekonomiškai“ — sakė jis.

„Žinojau, kad anksčiau ar vėliau mes tą padarysime, bet bijojau, kad atkūrimas neužsitęstų dešimtmečius. Bet labiausiai bijojau dėl to, ar mes esame darni susitelkusi visuomenė, ar išsivaikščiojanti. Ir joks Tarptautinis Valiutos Fondas nesukurs demokratijos ir vienybės, jei jų nėra.“

Netrukus Islandija gali būti be ledo.

Jis prisiminė nacizmo ir diktatūros idėjas, kurios buvo paplitusios jo jaunystėje. Aš jo paklausiau apie britų referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. „Manau, kad tai turėtų būti įspėjimas mums visiems“ — sakė jis. „Europos bendradarbiavimo ateitis yra labai miglota“.

Grimsonas neseniai atmetė Kinijos molijardieriaus Huang Nobo pasiūlymą parduoti žemę Islandijoje. Islandijos vaidmuo tarptautinėje politikoje ateityje augs. Per pastaruosius 20 metų plotai į šiaurę už speigiračio sulaukė labai didelio dėmesio.

Vienu metu Grimsonas manęs paklausė, kad mane kaip svečią labiausiai nustebino Islandijoje. Pasakiau, kad prieš dieną keliavau į ledyno viršūnę. Janas vadovas man parodė plikas uolas sakydamas, kad seniau jas dengė ledynas ir parodė kuria kryptimi ledynas traukiasi ir dar mūsų gyvenime išnyks. Islandija gali likti be ledo.

Grimsonas pasidarė liūdnas. Jis pasakė, kad klimato kaita didžiausias iššūkis jo kartai, sakė kad Islandija kaip ir kitos šalys pereina nuo priklausomybės nuo naftos ir anglies prie atsinaujinančių energijos šaltinių. „Mes žinome kas vyksta. Mums nereikia eiti į tarptautines konferencijas kad suprastume, jog vyksta klimato kaita.“

Jis jaudinasi dėl istorijos. Ji kartojasi. Finansų krizės irgi. „Yra ir visada bus finansinės ir ekonominės krizės“ — sakė jis. Ir pridūrė — „Apskritai manau, kad ši krizė jau įėjo į islandų istoriją. Tikriausiai žinote, kad mūsų šalis turi ilgą istorinę atmintį. Mes vis dar kalbame apie žmones, kurie čia atėjo prieš 1000 metų. Mūsų istorija labai gyva kai jūs keliaujate po šalį ir kalbatės su žmonėmis.“

***

Bjarni Bergmanas iš Keflaviko sakė, kad per krizę bandė padėti namų savininkams prisiėmusiems daug vartotojiškų paskolų. Jis sakė, kad žino žmogų, kurio namą bankas norėjo už skolą su buldozeriu nustumti į duobę. Tada jis į duobę įvarė savo automobilį. „Tai beprotybė“ — sakė jis.

Davidas Steinthorsonas dirbantis Reikjavike taksi vairuotoju sako, kad „banditai“ iki šiol veikia šalyje. Pavyzdžiui, jūs patenkate pas bankininką ir jis jums siūlo pinigus. „Užsienio valiuta. Jūs turite pinigų, namą, automobilį. Kai jūs pinigų neturite, jūs bankrotas“.

Steinthorsonas papasakojo apie savo keleivių pasakas ir teigė, kad jie vis labiau ir labiau pyksta pastaraisiais metais. „Mes dirbame per daug“ — sakė jis. „Mes norime visko. Daugiau daiktų kiekviename kambaryje. Aš nežinau kodėl.“

Mary Pilon buvęs the New York Times ir the Wall Street Journal žurnalistas, „The Monopolists” autorius.

Vertė Pranas Valickas

Kadangi aš išverčiau straipsnį, tai turiu teisę parašyti ir šiokį tokį komentarą.

1. Visos Vakarų rekomendacijos kaip įveikti krizę yra melas ir apgaulė. Jos naudingos tik stambiems bankininkams, o visus kitus tik apiplėšia.

2. Islandija apsiginė nuo per prievartą brukamų rekomendacijų, o mūsų vyriausybė Kubiliaus vadovaujama ir konservatorių daugumos seimas labai skubiai per naktines reformas visas Vakarų rekomendacijas vilko į įstatymo rūbą ir jas įgyvendino. Islandijos ekonomika atsigavo greitai, o Kubilius valstybės skolą patrigubino, ūkis katastrofiškai mažėjo. Krizė ir po šiai dienai tebesitęsia.

3. Islandijos vyriausybės didžiausias rūpestis buvo išlaikyti jaunimą šalyje. Ir išlaikė. O pavyzdžiui, per Lietuvos televiziją tokia besidedanti viską išmanančia ekonomistė Maldeikienė su didžiausiu įniršiu ne kartą šaukė „Tik kuo greičiau važiuokite iš Lietuvos“. Kiti valdžios veikėjai irgi ne geresni. Mes masiškai prarandame žmones, todėl ir atsigauti kuo toliu tuo sunkiau bus.

4. Labai teisingai Grimsonas pasakė: „Krizę sukėlė moralinis nuosmukis“. Kadangi pas mus jau 25 metus krizė tebesitęsia, tai šimtaprocentinė išvada, kad mūsų valdžios luomas visi valdančiųjų partijų partiečiai yra šimtaprocentiniai moraliniai išsigimėliai ir krizė baigsis tik tada kai jie visi bus iš valdžios išvyti.

5. Pažiūrėkite į Graikijos agoniją ir dar kartą įsitikinsite, kad Grimsonas sako tiesą: „Vakarų rekomendacijos yra klasta ir apgaulė“. O mūsų valdžiažmogiai jau 25 metus giriasi: „Gavome namų užduotis, vykdome namų užduotis“. Todėl arba jie visi yra visiški bepročiai idiotai arba išdavikai už skatiką parduodantys viską. Kitaip būti negali.

Šauksmas

Straipsnio originalas čia — http://www.politico.eu/article/letter-from-reykjavik-iceland-is-not-greece-grimsson