Prekybos sutartis tarp ES ir JAV transformuos ES ekonomiką

„Broliukų“ latvių nuomonė apie pasaulio įvykius visada įdomi lietuvio ausiai. Spausdiname latvių ekonomisto Jurio Paiders straipsnio vertimą, kuris pasakoja apie galimas neigiamas TTIP (Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties) pasekmes Latvijos valstybei.

Kaip Europos Parlamente, taip ir daugelio ES valstybių narių lygmeniu nesibaigia diskusijas apie pasekmes, kurias sukels laisvosios prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų arba Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartis.

Džonas Hillary, War on Want direktorius, vienas iš tų, kurie buvo prie pilietinės ES kovos su TTIP iniciatyvos (3 milijonas parašų) ištakų pradžios, mano, kad TTIP nėra laisvosios prekybos susitarimas, TTIP – yra sudėtingas metodas vienu metu ES ir JAV įgyvendinant ekstremalias dešiniųjų reformas. Šis susitarimas leis įgyvendinti pilną ES ir JAV dereguliaciją. Visų vietinių ES reguliatorių priežiūra ( ir JAV federaliniu lygmeniu) bus pareigūnų žinioje (oficialiai – reguliatorių kooperacijoje). Po TTIP įsigaliojimo turi tapti atviromis (verslui – vert. pastaba) visų rūšių visuomeninės paslaugos, netgi jei jų tikslas – socialinė ir ekologinė apsauga. Reguliatorių bendradarbiavimas turės teisę kontroliuoti reguliavimo sprendimus bet kurioje šalyje. Manoma, kad bus vertinamos trys pozicijos: atitiktis tarptautiniams standartams, atitiktis TTIP, o taip pat tai, ar sprendimas nepablogina sąlygų investicijoms ir laisvai prekybai. Nuo bet kokio naujo mokesčio šios sąlygos blogėja, todėl jie bus reguliuojančios organizacijos akiratyje.

reklama

Privačių investuotojų teisės bus virš demokratinių teisių. Bet kuris investuotojas – privati ​​organizacija – galės apskųsti arbitražo teisme bet kurios valstybės-dalyvės sutartį arba reikalauti kompensacijos už sprendimą, kuris kelia grėsmę galimybei investuotojams gauti pelną.

Tuo pačiu metu TTIP skatins ES ir JAV ekonomikas atsiskirti (ir valstybių, kurios sutiko su TTIP sąlygomis) nuo likusio pasaulio. Džonas Hillary pabrėžia:.. “TTIP – tai ekonominio pobūdžio NATO. TTIP tikslas – eskalavimas globalių konfliktų, kad ekonomiškai ir finansiškai izoliuoti Rusiją, sukuriant neįveikiamą ekonominį barjerą tarp Rusijos ir ES.Rusijos izoliacijos kontūrai TTIP buvo pažymėti dar iki to, kai protestuojantys ėmė rinktis Maidane, ir iki to, kai Rusija metė iššūkį tarptautinei bendrijai, aneksuodama Krymą.

Jonas Hillary: “TTIP pasirašymas reikš JAV ir ES platų žingsnį nuo pasaulinio taikaus sambūvio į naujo šaltojo karo politiką. ES priklausomybė nuo Rusijos dujų bus pakeista į priklausomybę nuo skalūnų dujų iš JAV, ir pan.”

TTIP ir laisvosios prekybos susitarimą tarp ES ir Kanados kritikuoja ir Concil of Canadians vadovas Jerry Neil: “Šios sutartys nėra dėl laisvos prekybos, o apie korporacijų privilegijų ekspansiją, kuri padidins privačių bendrovių galimybę ginčyti  demokratiškai išrinktų institucijų sprendimus. Abu susitarimai riboja demokratiškai išrinktų žmonių atstovų  teises įgyvendinti priemones, būtinas gamtos apsaugos, visuomenės sveikatos, maisto standartų ir saugos visuomenei srityse. Užsienio korporacijos turės daugiau teisių, nei vietinės.” Ginčų sprendimu užsiims privatūs teismai (arbitražas), kurie turės didesnį svorį, nei bet kokio lygio šalies-dalyvės teismo instancijos.

reklama

Susitarimas su Kanada jau pasirašytas, tačiau dar neratifikuotas. Pasak Jerry Neil “Laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir Kanados pakanka tam, kad bet kokia JAV bendrovė (transformusi investicinius aktyvus savo Kanados filialui) panaudotų visas galimybes, net rengiamos TTIP sutarties sustabdymo atveju”.

Kur yra didžiausia TTIP problema? Ateities kartoms bus uždrausta keisti teisės aktus, jei jie keltų grėsmę bent vienam įtakingam investuotojui. Įtakingi investuotojai turės teisę, kuri leis jiems ginčyti vyriausybių ir parlamentų sprendimus ir reikalauti kompensacijos už bet kokius teisės aktų pakeitimus, jei jie gali sukelti investuotojų nuostolius. Pavyzdžiui, jei kuri nors iš ES valstybių narių prisijungtų prie kovos su klimato kaita susitarimo, ribojančio leistinos taršos kiekį, tai, be abejo, kenktų daugelio investuotojų gebėjimui gauti pelną.

Koks turėtų būti Latvijos požiūris į TTIP? Iki šiol investuotojai iš JAV aplenkė Latvijos ekonomiką per mylią. Tuščios erdvės nereikia apsaugoti. Mūsų Amerikos partneriai neturi įsižeisti, jei mes atsisakysime apsaugoti investicijas, kurių jie nenorėjo padaryti į “sėkmės pavyzdį”, kurio vardas – Latvija.

Latvija turėtų atmesti TTIP, nes šia sutartimi nedelsiant pasinaudos vietos korumpuoti vertelgos, kurie pelnė sėkmę privalomųjų viešųjų pirkimų ir kitų privilegijų pagalba*. Tuo atveju, jeigu vertelgos savo aktyvus perduos JAV registruotoms įmonėms, jie bus apsaugoti TTIP. Jie turės teisę teistis lygiomis su vyriausybe ir prisiteisti milijonines kompensacijas, jeigu kada nors į valdžią ateis vyriausybė, kuri mėgins nutraukti Latvijos išvogimo politiką.

*Staipsnis aktualus Lietuvai, kurioje viešuosius pirkimus tvarko „premjero žento“ sukčių gauja.

Šaltinis http://nra.lv/viedokli/juris-paiders-3/156002-es-un-asv-tirdzniecibas-ligums-transformes-es-ekonomiku.htm

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas