Valentinas Katasonovas: Angela Merkel – Trečiojo reicho Hitleris?

...o kai tu užaugsi, Angela, sunaikinsi Europą!

Europos Komisija veikė ir veikia vardu ir pavedimu tokios naujos struktūros, kaip Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF). Tai yra tam tikrasTarptautinio valiutų fondo (TVF) analogas. EFSF aš vis tiktai pavadinčiau viršnacionaliniu institutu. Jis  iš ES šalių atima dalį suvereniteto, o ES finansų ministrai veikia autonomiškai nuo savo šalių. T.y., grubiai kalbant, jie kiša rankas į nacionalinius biudžetus, nepaklausdami leidimų pas nacionalines vyriausybes ir nacionalinius parlamentus. Štai tokia gudri struktūra.

Tiesa, Vokietija labai susijaudino dėl tokios schemos, net buvo svarstymai Vokietijos Aukščiausiame teisme ir, galų gale, Vokietija sau rezervavo teisę, kad ji gali pildyti šitą fondą tiktai tam tikro limito ribose. Vokietija vis tiktai nusprendė nors kažkiek apsaugoti savo nacionalinį suverenitetą, bet iš esmės – tyliai, nematomai statomas viršnacionalinis vieningos Europos valdymas.

reklama

 Suprantama, kad atskirų šalių skolos vis tiktai augs, sumarinė ES skola augs ir  bankrotų rizikos paprasčiausiai pereina nuo atskirų valstybių lygio į viršnacionalinių institutų lygį.

Jokios restruktūrizacijos, jokie valdomi bankrotai nepajėgūs sustabdyti skolų piramidės augimą, bet sumoje tokia šizofrenija stebina: jie bando sumažinti šitą skolą, bet po kelių mėnesių skola ir vėl didėja.

Šiai dienai, jeigu  suverenią Graikijos skolą paimti už 100%, tai ten yra skolos apspręstos kreditų, o praeitų metų restruktūrizacijos metu kreditai nebuvo apkarpomi ir šiandieninėje situacijoje kreditai nepatenka į restruktūrizaciją. Kalba eina tiktai apie galimą apkarpymą skolų, susietų su bondais, obligacijomis. Tai štai, šiai dienai pagrindiniai bondų laikytojai yra jau ne privatūs bankai, ne privačios draudimo kompanijos, tokie viršnacionaliniai institutai Europos centrinis bankas ir ypač Europos stabilizacijos mechanizmas (ESM).Jeigu vyksta kažkokia skolos nacionalizacija, privačios struktūros pasitraukia į šalį.

Kas čia per fenomenas?

Kas tai?

reklama

Europos Pansocializacija?

Ar dar kas kita?

Mano požiūriu, Europos stabilizacijos mechanizmas, kurį numatoma pripildyti iki vieno trilijono (o kiti sako, kad tai bus du trilijonai, trys trilijonai) – vis tiek, anksčiau ar vėliau jis irgi taps bankrotu. Todėl, kad jis buvo nepadengtas.

Jis padengtas įsipareigojimais šalių, ES dalyvių. Ir jeigu starto momentu ESM išleido vekselius ir turėjo aukščiausią reitingą, tai dabar jau reitingai ne patys aukščiausi. Tai yra, teitingai ESM pamažu ėmė mažėti. Nes krito  Prancūzijos, vieno iš svarbiausių ESM donorų, reitingas.

Suprantama, kad  visų šalių dalyvių reitingai neišvengiamai mažės ir, žinoma, nei ESM nei ECB nėra paskutinės instancijos kreditoriai.

Mano požiūriu, ši šizofrenija specialiai kurstoma. Kai kurie analitikai ir ekspertai teisingai kalba, kad už viso šito stovi pagrindiniai beneficiarai, o pagrindinis beneficiaras yra JAV Federalinė Rezervo Sistema.Ir netgi išveda paraleles:

Šiandieninė Europos situacija kažkiek primena tą situaciją, kuri buvo Europoje trečiame-ketvirtame praeito šimtmečio dešimtmetyje. Grubiai kalbant, nugalėta Vokietija ėmė staiga greitai vystytis, atrado šitos Vokietijos, trečiojo Reicho lyderį, Adolfo Aloyzovičiaus asmenyje.

Šiandien mes puikiai žinome, kas jį stūmė, kas padėjo pripompuoti Vokietijos ekonomiką: tai Anglijos ir JAV bankininkai.

Man atrodo, kad šiandien vyksta lygiai tas pats. Adolfo Aloyzovičiaus vaidmenį šiandien atlieka Angela Merkel. Jai jau pradeda suktis galva, ji jau pradeda jaustis Europos išgelbėtoja, ji jau vykdo Europos aneksiją, tiktai savo metodais. Ten buvo tankai, o čia – kreditai.

Tiktai ne tiesioginiai Vokietijos kreditai, o kreditai per šituos viršnacionalinius institutus, kur, be abejo, Vokietija turi sprendžiamojo balso teisę.

Štai tokia tyli aneksija. Bet dar kartą pakartosiu. Kai Adolfas Aloyzovičius suklupo praeito šimtmečio 40-taisiais metais, taip ir Vokietija susidurs su neįveikiamomis kliūtimis 21 amžiuje.

Išvertė Algimantas Lebionka

Šauksmas