Pabaltijis neturi jokios vertės nei NATO, nei Rusijai

Sarmatas.lt:

Šiandien stebime propagandinį karą tarp Rytų ir Vakarų, ir kas liūdniausia – ne kažkur iš šono. Esame suspausti tarp tų kariaujančių pusių. Logika sako, kad turėtume iš to gauti kažkokios naudos, kaip tarpininkai ar taikytojai. Deja, vietoje naudos veržiamės patys tiesiogiai dalyvauti tame konflikte, kaip pilnateisiai dalyviai ir lyg to būtų maža – dar ir patys aktyviai jį eskaluojame.

Ne taip seniai Lietuvoje buvo išplatintas E. Lucaso pasisakymas nuotolinėje vaizdo konferencijoje, kuriame jis išaiškino, kad Putinas planuoja sunaikinti NATO ir pirmosios jo aukos bus Baltijos šalys. Argumentai buvo neatremiami, nes jų nebuvo apskritai (Lucasas žurnalistas ir rašytojas), tačiau delfi redakcijai tai nesukėlė jokių papildomų klausimų ir tas pasisakymas buvo patalpintas kaip nepaneigiamas būsimos Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis faktas.

Lyg atsakymą į Lucaso pasisakymą pateikiame skaitytojų dėmesiui rusų pusės poziciją šiuo pačiu klausimu, tuo pat norėdami priminti, kad sarmatas.lt siūlo remtis – ne ideologiniais ar propagandinėmis klišėmis-šūkiais (rusai puola, vakarai mums padės, vakarų vertybės, putinas gelbėtojas, ir t.t. ir pan)  sklindančiais iš visų kariaujančių pusių, ir retransliuojamų (ne)mūsų MIP,  o faktais, realiu situacijos matymu ir pasaulio patirtimi, kuri atskleidžia, kokiu būdu ir kieno rankomis buvo sukelti pasauliniai karai, kuo jie baigėsi kariaujančioms pusėms ir kas iš tų karų gavo realią naudą  – kitaip sakant remkimės sveiku mąstymu ir situacijos matymu. Tada, ir tik tada mūsų vertinimai galės būti vadinami objektyviais.

Šioje situacijoje mes nepalaikome nė vienos pusės ir nepateiksime vienos tiesos – mes siūlome jums kylančius klausimus, atsakymus į kuriuos jūs turite susirasti patys, pagal savo suvokimo lygmenį, remdamiesi aukščiau pateiktais kriterijais. Jie universalūs ir tinka visoms situacijoms. Klausimams darantis sudėtingesniais – kriterijai nesikeičia. Visada, kiekvienoje situacijoje, egzistuoja tas, kuris iš tos situacijos eskalavimo gauna tiesioginę naudą.  (Cherche de femme – kaip sako prancūzai)

reklama

Baltijos valstybių vadovybės tęsia militaristinės isterijos kurstymą savo šalyse. Lietuvoje kuriamas specialus planas kovai su taip vadinamais „žaliaisiais žmogeliukais“. Latvijoje, iškart po parlamento rinkimų, europarlamentaras Artis Pabriks pareiškė, kad naujos valdžios prioritetu Nr. 1 turi tapti saugumo klausimai. Tai buvo iš karto po to, kai rinkimų išvakarėse į Latviją atvyko ešelonai su amerikietiškais tankais ir šarvuočiais.

Kokiu tikslu Pabaltijo elitas imamasi tokių veiksmų ir kuo jie paremti, portalui RuBaltic.Ru pasakoja žurnalo „Nacionalinė gynyba“ vyriausiasis redaktorius Igoris Korotčenko:

- Igori Jurjevičiau, šiandienos vienu iš svarbiausių Pabaltijo valstybių uždavinių yra karinės gynybos „Rusijos įsiveržimo“ į jų teritoriją atveju, stiprinimas. Apskritai, kaip geostrategiškai Pabaltijo šalys yra svarbios Rusijai?

- Rusija neturi tikslo įsiveržti į Pabaltijį bent jau dėl to, kad tas „įsiveržimas“ pasitarnautų didelių karo veiksmų pradžiai tarp NATO ir Rusijos. Suprantama, niekas Rusijoje tokių planų nerezga. Todėl visos kalbos apie „Rusijos agresiją“ yra melagingos bei dirbtinos.

Yra fundamentali tezė – Vašingtono sutartis, kur aiškiai aprašyta, jog agresija vieno iš NATO narių atžvilgiu bus suprantama kaip viso bloko užpuolimas. Iš to aišku, kad Rusijos įsiveržimas į Pabaltijo šalis bus prilygintas JAV užpuolimui. Mes juk nesame idiotai, kad skelbtume karą JAV! O tai, kad pabaltijiečiai isterikuoja, tai – miesčioniški kažkokių nedaaugusių europiečių instinktai.

- Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje manoma, kad būtent Putinas yra „Ukrainos įvykių scenaristas“. Atseit, jo planas yra atstatyti istorines valstybių sienas: pirma su Ukraina, o vėliau ir su Pabaltiju. Tuo ir yra paaiškinamas JAV ginkluotųjų pajėgų stiprinimas jų teritorijoje. Kaip Jūs vertinate šias Pabaltijo „saugumo priemones“.

- Aš susidariau įspūdį, kad Pabaltijo politikai kenčia nuo kolektyvinės šizofrenijos. Juk tik karščiuojančiose smegenyse gali kilti tokios mintys apie kažkokius geostrateginius Rusijos planus. Pastaroji, savo ruožtu, savo politiką planuoja tik esamų RF valstybinių sienų ribose. O tie visi svaičiojimai apie „Putino agresiją“ yra tik Pabaltijo šalių nacionalistinio elektorato konsolidacijos vidaus politika. Ir, deja, ši liga dažnai pasireiškia per MIP, kai yra publikuojami panašūs pareiškimai.

Man rodosi, kad ten žmonių protinis vystymasis sustojo keliems dešimtmečiams, tuomet, kai pasaulis nuolat keičiasi.
Ir vietoje to, kad sveiku žvilgsniu žvelgtų į pasaulį, Pabaltijis kenčia nuo marazmo. Ką gi, belieka juos tik užjausti.

- Kaip vertinate karinį Lietuvos, Latvijos ir Estijos potencialą? Juk dabar ten planuojama statyti oro uostus, kuriuose bus dislokuojamos NATO ir JAV oro pajėgos. Taip pat kalbama apie galimą 600 karių dislokaciją kuriuos JAV nusiųs į Pabaltijį. Ar didėja grėsmė Rusijos saugumui ryšium su papildomo karinio kontingento atsiradimu šiose šalyse?

- Pats Pabaltijo valstybių karinis biudžetas – niekingas. Apskritai, turiu pasakyti, kad Latvija ir Lietuva karine prasme yra smarkiai degradavusios, skirtingai nuo Estijos, kuri rado savo vietą kaip NATO narė (dėl išnaudoto potencialo kibernetinio saugumo ir gynybos srityje). O Lietuva ir Latvija „blaškosi, kaip žvakės vėjyje“, nesusiprasdamos, kokį indėlį galėtų įdėti į karinės NATO galios stiprinimą. Todėl, kalbėti apie tai, kad jos yra stiprios, būtų tiesiog juokinga. Netgi, jei 100 % viso biudžeto jos skirtų karinėms reikmėms, Pabaltijo šalys, išskyrus Estiją, kaip jau minėjau, nieko nepasiektų.

reklama

Kitas reikalas, kad būnant NATO narėmis, Pabaltijo šalyse skleidžiama Aljanso gynyba, o tai joms ir yra saugumo garantas. Kitaip sakant, jos gali ramiai gyventi ir nebijoti jokios „agresijos“.

Jei kalbėtume apie Rusijos saugumą, tai, žinoma, užsienio karinių bazių atsiradimas bet kokiu atveju bus laikomas grėsme. Ir, aišku, po jų įkūrimo bus imtasi atitinkamų reagavimo priemonių iš Rusijos pusės. Tačiau dėl to visa kaltė tenka NATO, plečiančiai savo karinę infrastruktūrą arčiau mūsų sienų. Savaime suprantama, kad tokie veiksmai neliks be atsako.

- Taip, Rusijos suplanuotas Pabaltijo puolimas – fantastikos žanro scenarijus, bet šios šalys stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. Tai yra, teoriškai šis ginkluotųjų pajėgų stiprinimas padės joms atlaikyti hipotetinį karinį konfliktą?

- Žinote, aš nenoriu užsiiminėti mazochizmu. Rusija nieko nesiruošia pulti! Todėl kalbėti apie kažkokius, tegu ir hipotetinius scenarijus, mano manymu, yra kvaila. Galiu tik pasakyti, kad jei šių šalių teritorijoje atsiras NATO karinės bazės, kur bus dislokuota Aljanso aviacija, tai vienaip ar kitaip jos bus laikomos potencialiais taikiniais.

Pavyzdžiui, Estijoje ruošiasi įkurti NATO bazę, kurioje, galimai bus NATO atominis ginklas.

Suprantama, ši bazė taps Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikiniu, tai natūralu. Į bet kokią grėsmę Rusija kurs atitinkamą atsakomąjį potencialą. Kitaip sakant, tai neliks be atsako.
Apskritai, Pabaltijo šalys, būdamos agresijos prieš Rusiją placdarmu, tampa karinės-politinės konfrontacijos įkaitu. Galbūt kalbu ne visiškai politkorektiškai, bet vis dėl to: šunyčiai savo amsėjimu kurstantys konfliktą, tampa pirmosiomis aukomis tuo metu, kada rimti žaidėjai ima aiškintis santykius.

- Lietuva sukūrė planą tokiam atvejui, jei taip vadinami „žalieji žmogeliukai“ atsidurs šios šalies teritorijoje. Todėl spalio 13 dieną buvo pristatytas įstatymo projektas, leidžiantis Lietuvos teritorijoje panaudoti karines pajėgas taikos metu. Ar nematote čia teisėtų baudžiamųjų operacijų lobizmo prieš savus taikius gyventojus?

- Rimtai komentuoti tokių pareiškimų aš negaliu. Lietuvoje žmonės kenčia nuo paranojos – pradedant prezidentu, baigiant spec. tarnybų vadovais. Jeigu jiems vaidenasi „žalieji žmogeliukai“, reiktų kreiptis į narkologinį dispanserį.

- Buvęs Latvijos gynybos ministras, dabar europarlamentaras Artis Pabriks savo tviter paskyroje parašė: „Tikiuosi, Rusija supranta – Latvija jai yra savotiškai dėkinga. Būtent dėl agresyvios Rusijos politikos Pabaltijo šalys pagaliau susimąstė apie savo gynybos biudžeto didinimą“. Ką manote apie tai? Ar „rusiška baidyklė“, sukurta politikų, nėra tik priedanga, kurios pagalba jie gali gauti pinigų, pavyzdžiui, karinėms išlaidoms?

- Antirusiška retorika valdantiesiems išties palengvina priėjimą prie „biudžeto pyrago“. Tam naudojamos įvairios korupcijos schemos, taip pat ir kiti, palankūs Pabaltijo politikams resursai.

- Gąsdinimas „Putino tankais“ – tai, bene efektyviausias būdas manipuliuoti visuomenės nuomone Pabaltijo šalyse. Tačiau, kaip manote, ar ilgai politinis elitas sugebės išlaikyti rusofobines nuotaikas savo valstybėse? Ar galime anksčiau ar vėliau tikėtis praregėjimo?

- Nežinau, koks praregėjimas gali ateiti. Manau, čia gali padėti tik legali politinė veikla. Kai, pavyzdžiui, per rinkimus į parlamentą, politinės partijos ims siūlyti kitą valstybės vystymosi strategiją, o ne sėdėti ir laukti „Rusijos agresijos“ požymių.

Nesena Nilo Ušakovo pergalė Latvijos parlamento rinkimuose yra pakankamai ryškus įrodymas, kad egzistuoja sveikos jėgos. Jos gali atsirasti ir Lietuvoje. Dėl Estijos aš abejoju, kadangi ten, deja, rusai persekiojami sisteminiu lygmeniu.

- Kokie karinės bei politinės padėties Pabaltijyje vystymo scenarijai, Jūsų manymu, yra įmanomi netolimoje ateityje?

- Tokia nesantaikos kurstymo politika Pabaltijo šalims gali baigtis visišku krachu, jei jų politikai ir toliau stengsis sukiršinti Vakarus su Rusija, taip pat siūlyti save kaip savanorišką provokacinį instrumentą, tuo pačiu erzindamos RF. Reikia galvoti apie ateitį. Tokia vienadienė politika paprasčiausiai prives prie politinio bei moralinio bankroto tuos, kurie bandys lošti antirusiškomis kortomis.

vertė: Darius Dimbelis