Tikrieji elito ketinimai ir pasirengimas ledynmečiui

Mažai tikėtina, kad valdantis elitas tiki tuo melu, kurį jie skleidžia per oficialų mokslą ir žiniasklaidą. Ypač tai pasakytina apie mitą, kuris byloja, jog dėl globalinio atšilimo kalti žmonės. Toliau mes pamatysime, kad bent jau dalis valdančio elito suvokia, kas vyksta šiuo metu ir kas nutiks ateityje (ką jie iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti). Tai pat pamatysime, kad jie, iš visko sprendžiant, neturi svarbios informacijos.

Dar 2003 metais, tuo metu kai oficiali žiniasklaida kalė mums į galva mitą apie globalinį atšilimą, elitas ėmė ruoštis priešingam scenarijui. Žiniasklaidoje mirgėte mirgėjo širdį draskančios nuotraukos, kaip nelaimingas baltasis lokys beviltiškai mėgina užsiropšti ant beveik ištirpusios ledo lyties, kaip kyla okeano lygis, kuris tuojau apsems Laisvės statulą, kaip nenumaldomai tirpsta ledynai ir didėja šiltnamio efektas. O Pentagonas tuo metu labai rimtai svarsto globalinio atšalimo galimybę.

Pentagonas paskelbė ataskaitą, kurią pavadino „Netikėtų klimato pokyčių scenarijumi ir jo pasekmėmis JAV saugumui“ (An Abrupt Climate Change Scenario and Its Implications for United States National Security). Šioje ataskaitoje buvo išaiškinta, kaip globalinis atšilimas gali privesti prie staigaus ir katastrofiško globalinio atšalimo, susijusio su giluminių vandens masių Šiaurės Atlante cirkuliacijos sulėtėjimo mechanizmu.

Akivaizdu, kad šioje ataskaitoje nenurodytos tikrosios globalinio atšalimo priežastys, o tik užsimenama „technogeninio globalinio atšilimo“ kontekste. Šis nutylėjimas gali reikšti bandymą išsaugoti reputaciją, išsaugant mitą apie technogeninį globalinį atšilimą, arba tai gali būti sąmoningo realių priežasčių slėpimo atvejis. Bet kokiu atveju ataskaitos išvados, iš visko sprendžiant, buvo rimtai išklausytos netgi pačiame Pentagone. Be to, 2010 metais, kai elitas įvedinėjo mokesčius už angliarūgštės dujų emisiją ir krovėsi milijardinius pelnus už išmetamų dujų kvotas, jis tuo pat metu patyliukais svarstė globalinio atšalimo scenarijų:

reklama

„58-asis Bilderbergo klubo susitikimas vyko 2010 metų birželio 3-6 dienoms ispanijoje, Sidžeso mieste. Konferencijoje buvo aptariami klausimai, susiję su finansinėmis reformomis, saugumu, kibertechnologijomis, energetika, Pakistanu, Afganistanu, globaline maisto problema, globaliniu atšalimu, socialiniais tinklais, medicina, mokslu bei santykiais tarp JAV ir ES“.

Iš tikrųjų dar 1974 metais CŽV rengėsi artėjančiam ledynmečiui. Elitas neapsiribojo vien teoriniais darbais ir akademinėmis diskusijomis, jis veikė, remdamasis šiomis žiniomis. Viena tokių įdomių reakcijų tapo neseniai pastatyti taip vadinami sėklų fondai. Neseniai toks statinys išaugo Himalajuose.

Pastato, esančio ant Ladakhos viršūnės, palei kelia iš Leho link Bangong Co, viduje, ant plieninių lentynų saugomi užantspauduoti hermetiški paketai su augalų sėklomis. „Tai primena Nojaus laivą“ – sako Viljamas Selvamurtis (William Selvamurthy), vyresnysis mokslinis bendradarbis, vadovaujantis mokslo apie gyvybę skyriui Indijos Plėtros ir Gynybinių tyrimų organizacijoje (India’s Defence Research and Development Organization), kuri skyrė Čang La saugyklos statybai 20 milijonų rupijų.

Be šio „Nojaus laivo“ egzistuoja gigantiškas požeminis objektas Svalbarde, Norevegijoje, kuriuos pastatė tokios asmenybės, kaip Deividas Rokfeleris, Bilas Geitsas, o taip pat Monsanto, investavusi į šį projektą milijonus. Sėklos, be abejo, bus labai gerai apsaugotos.

2006 metais, kai dauguma žmonių panašioje situacijoje susimąstytų apie pasitraukimą ramiai gyventi į kokią nors Ramiojo vandenyno salelę, Bilas Geitsas nutarė pasišvęsti Bilo ir Melindos Geitsų fonduo – stambiausiam pasaulyje „skaidriam“ fondui su kolosaliu 34,6 milijardo dolerių kapitalu. Nėra šiuo metu įdomesnio projekto už tą, kuris vykdomas tolimiausiame planetos kampelyje – Svalbarde. Geitsas investuoja milijonus į grūdų saugyklą, įkurtą Barenco jūroje, už 1100 kilometrų nuo šiaurės ašigalio. Į šitą Dievo užmirštą salą Getsas kartu su Rokfelerių fondu, korporacija Monsanto, Singentos fondu ir Norvegijos vyriausybe investuoja dešimtis milijonų dolerių. Saugykla bus apsaugota dvigubomis durimis su apsauga nuo sprogimų, judesio davikliais, dviem šliuzais ir gelžbetoninėmis sienomis, kurių storis siekia metrą. Šiame sėklų banke bus laikoma daugiau kaip trys milijonai rūšių sėklų iš viso pasaulio, kad „sėklos būtų išsaugotos ateičiai“ – kaip teigia norvegų vyriausybė. Pastovaus personalo banke nebus, tačiau bus stebimas bet koks galimas žmonių aktyvumas aplinkui.

Galbūt mes kažką pražiopsojome? Pranešime spaudai sakoma: „kad būtų išsaugota grūdinių kultūrų įvairovė ateityje“. Kokią ateitį prognozuoja sėklų banko sponsoriai, jeigu ji gali kelti grėsmę šiuolaikinėms grūdinėms kultūroms? Kam kurti dar vieną saugyklą, jeigu jau egzistuoja daugybė sėklų bankų visame pasaulyje? Galima užduoti logišką klausimą: kodėl Monsanto investuoja milijonus dolerių į sėklų saugyklas ir tuo pat metu naikina egzistuojančias sėklas, kurios kryžminasi su šios firmos platinamomis GMO sėklomis? Kodėl Bilas Geitsas metė puikiausią karjerą ir ėmė investuoti į tokius projektus?

Nuo kada Rokfeleris pradėjo nerimauti dėl augalijos išsaugojimo ateities kartoms? O gal tai priedanga didžiuliams požeminiams pastatams statyti? Ar žino elitas kažką apie niūrią ateitį, ar ruošia priemones savo išgyvenimui, tuo pat metu apgaudinėdamas daugumą gyventojų? Panašu į tai, kad šalia sėklų saugyklų statybos, turtuoliai sparčiais tempais supirkinėja žemės naudmenis. Tai daro ir milijardieriai, ir kompanijos, ir šalys. Belieka tik stebėtis galimais tarpusavio ryšiais tarp šių tendencijų, kurios motyvuotos vieno ir to paties faktoriaus.

reklama

Yra duomenų, kad Pasaulio bankas vaidina pagrindinį vaidmenį globaliniame žemės plotų užgrobime. Pasaulio banko žemės privatizavimo ir supirkimo politika per pastaruosius kelis metus nutiesė kelią korporacijoms nuo Volstrito iki Singapūro, kad galima būtų atiminėti žemę iš kaimo bendruomenių visame pasaulyje.

Žemės užgrobimo reiškinys ypač suaktyvėjo pietų pusrutulyje – Lotynų Amerikoje ir Afrikoje. Įvairiais vertinimais per kelis pastaruosius metus buvo užgrobta nuo 50 iki 80 milijonų hektarų. Šio reiškinio dinamiką gali pailiustruoti keli įdomūs pavyzdžiai. 2006 metais Bušų šeima įsigijo 45 000 hektarų rančą Paragvajuje. 2009 metais Olandijos karalienė ir karalius Vilemas ir Maksima įsigijo 1500 hektarų Patagonijoje. 2007 metais Naujosios Zelandijos Užsienio investicijų valdyba tyrė Deivido de Rotšildo aktyvumą fermoje Benkso pusiasalyje. Tą 442 hektarų sklypą Rotšildai nusipirko 2002 metais.

Pietų Sudane vienas žymiausių žemės užgrobėjų yra Filipas Heilbergas (Philippe Heilberg), buvęs AIG (American International Group) partneris. Jis patraukė žurnalo Rolling Stone dėmesį agresyvia sklypų medžiokle konfliktų apimtuose regionuose, tame tarpe ir pietinėje Sacharoje, kur jis planuoja investuoti į 800 000 hektarų žemės drauge su aukšto rango Pietų Sudano generolais ir baldininkais. Šitas verslas taip išaugo, kad įsikūrė kelios kompanijos, jį aptarnaujančios. Kalba eina apie prancūzų korporacijas Charles Beigbeder’s Agrogeneration Group, kuri investavo dideles lėšas į žemes Ukrainoje ir Olivier Combastet’s Pergam Finance, įkurtą Pietų Afrikoje ir suteikiančią tarptautiniams klientams galimybę nusipirkti žemės Argentinoje, Čilėje ir Urugvajuje. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad milžiniškas investicijas į sunkiai prieinamus regionus skatina ne pelno siekimas, o baimė.

Investicinių fondų menedžeriai piešia savo vaizduotėse apokaliptinius scenarijus: nusilpęs doleris, šuoliuojanti infliacija, nebeaiškus politinis klimatas Amerikoje ir užsienyje.

Štai užuomina į tai, ko baiminasi elitas, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį ir kaip planuoja ją pasitikti:

„Korbio rezidencija ant Holivudo kalvų turi baltas sienas, padengtas meno kūriniais ir panoraminius langus, pro kuriuos matosi kvapą gniaužiantis Los Andželo centro vaizdas. Tuo pat metu rezidencija turi labai daug bendro su NSA (Nacionalinio saugumo agentūros) būstine. Korbių šeimai nereikalingi raktai (dėka biometrinio atpažinimo sistemų), jiems nebaisūs žemės drebėjimai (namuose esama plienu armuotas gelžbetoninis bunkeris) ir jie ramiai miega name, kurio plotas siekia 2500 kvadratinius metrus. Paranoja? Galbūt. Tačiau panaši praktika vis labiau plinta. Futuristinės saugumo užtikrinimo technologijos, dauguma kurių buvo sukurtos kariniais tikslais, ėmė rastis privačiuose namuose.“

Ir dar:

„Praėjusiais metais namas buvo parduotas už 47 milijonus dolerių – didžiausia kaina iš kada nors sumokėtų už namą toje apygardoje. Korbio žodžiais tariant, jo firma SAFE turi programas, aptarnaujančias tokius klientus keturiuose kontinentuose. Šios firmos pastatytų bunkerių plotas siekia dešimtis tūkstančius kvadratinių metrų, o tuneliai leidžiasi gilyn po žeme net iki 30 aukštų. Paprastai tokie statiniai užmaskuoti ir įeinama į juos per paslėptus įėjimus, tokius, kaip besisukantys židiniai ar slapti liukai grindyse.“

Ruošdamiesi blogiausiam scenarijui, milijardieriai aiškina, kad viskas gerai ar dar blogiau – pastūmėja žmones neteisinga linkme, instruktuodami, kad reikia pirkti kondicionierius apsisaugojimui nuo atšilimo, kai tuo tarpu iš tikrųjų pirkti reikėtų malkomis kūrenamas krosnis būsimam atšalimui. Ir, be abejo, jei paprasti žmonės kažką sužino ir pradeda ruoštis, juos tuojau pat apšaukia sąmokslo teoretikais ar juokingais survivalistais.

www