1930 metais Amerika planavo karą su Anglija

Neseniai buvo pirmą kartą paviešintos detalės amerikietiško plano, kaip užpulti ir sunaikinti didžiąją dalį britų armijos. 1930 metais, vis devyni metai iki II Pasaulinio karo, Amerika sukūrė planą, kaip likviduoti britų sausumos pajėgas Kanadoje ir Šiaurės Atlante, tokiu būdu sunaikinant Britanijos prekybines galimybes ir parklupdant ją ant kelių.

Buvo suorganizuoti iki tol neregėto masto kariuomenės manevrai kaip uvertiūra įsiveržimui į Kanadą, numatyta daugybė reidų bombarduoti svarbiausius pramoninius taikinius, panaudojant cheminį ginklą. Planus pasirašė ne kas kitas, kaip žymusis generolas Duglas Makartūras.

Planas, apie kurį papasakojo 5-asis dokumentikos kanalas, buvo vienas iš tų karinių planų, kurie buvo sudaryti visos eilės potencialių priešų atžvilgiu, planuose buvo minimas Karibų baseinas ir Kinija. Buvo netgi planas, skirtas kovai su vidaus sukilėliais JAV teritorijoje. Užslaptintus popierius aptiko Amerikos nacionalinio archyvo gelmėse, Vašingtone.

reklama

1931 metais JAV vyriausybė netgi įgaliojo transatlantinio skrydžio didvyrį Čarlzą Lindbergą slapta nukeliauti šnipinėti į vakarinį Hudzono įlankos krantą, ir ištirti karinio jūsų laivyno aviacijos panaudojimo galimybes kariniams veiksmams ir išsiaiškinti nestipraus pasipriešinimo vietas būsimiems placdarmams kurti.

Po 4 metų JAV Kongresas leido išskirti 57 milijonus dolerių trijų slaptų aerodromų palei Kanados sieną, su žole ant pakilimo takų, kad būtų užmaskuota tikroji jų paskirtis.

Amerikos karas su Anglija ir visomis jos dominijomis buvo pavadintas Raudonuoju planu.

Britanija tuomet buvo didžiausia pasaulio imperija, nekalbant jau apie jos galingiausią pasaulyje laivyną. Tuo metu kai kurie amerikiečiai pradėjo žvelgti į savo šalį kaip į potencialią pasaulio lyderę ir pernelyg gerai žinojo, kaip Britanija praeityje susidorodavo su tokiais išsišokėliais – įveldama juos į karus ir smaugdama iš pašaknų. Taip kad Amerika laikė save potencialia tokio scenarijaus auka.

Amerika jautė, kad britai ją užsmaugs, kad išliktų alfa patinu – sako profesorius Maiklas Vlahosas iš Amerikos karinio jūsų koledžo. – Amerikiečiai buvo priversti svarstyti bet kokias priemones, kad išlaikytų britus deramu atstumu.

Netgi Hitleris laikė tokį karą neišvengiamu ir norėjo, kad Britanija nugalėtų, kadangi britų kariuomenė galėjo prisijungti prie jo jo armijų, kad atakuotų JAV.

Tirdami tokio karo planus, šiuolaikiniai kariniai ekspertai daro išvadą, kad labiausiai tikėtina tokio konflikto atomazga būtų kolosalus jūrų mūšis su labai nedideliais nuostoliais, kuris pasibaigtų tuo, kad Anglija atiduotų Amerikai Kanadą, kad išsaugotų gyvybiškai svarbius jai prekybos kelius.

Tačiau 1939 metais vokiečiai įsiveržė į Lenkiją, o Amerikoje buvo išleistas dokumentas, kad šie planai „visiškai nepriimtini“, tačiau turi būti išsaugoti ateičiai.