Vaikai ir Apokalipsė

Kai kurie išgyventojai, ruošdamiesi įvairiausiems globaliems nemalonumams, pakuojasi avarines kuprines, studijuoja radijo ryšio subtilybes ir ginkluotę, bėgioja krosus ir panašiai.

Nepaisant visos pagarbos jų adresu, susidaro įspūdis, kad jie ruošiasi gelbėtis pavieniui. Ne, ne. – pasakys jie. – Mes ruošiamės gelbėti su visu būriu gerų, išmėgintų draugų! Puiku. Bet tada iškyla klausimas – kur jie dės vaikus?

Vaikas, vyresnis nei 7 metų -tai jau beveik pilnavertis komandos narys. O jaunesni? Tikriausiai visame tame būryje tikrai atsiras keli ar daugiau žmonių, turinčių mažamečių vaikų. Vadinasi, juos reikės imtis su savimi. Ir čia iškyla keli klausimai, į kuriuos reikia atsakyti sau pačiam iš anksto.

1. Kokio svorio kuprinę gali panešti 6-7 metų vaikas?

2. Kiek kilometrų vaikas nueis su tokia kuprine prieš tai, kai teks paimti jį ant rankų?

3. Kuo maitinti vaiką katastrofos atveju?

4. Ką daryti, jei vaikas susirgs ar susižeis?

Išgyventojų patirtis byloja štai ką.

„Vaikiškos“ kuprinės svoris negali būti didesnis nei 5 kilogramai. Tai – litrinis butelis vandens, atsarginiai drabužiai, individuali vaistinėlė ir maistas dviem paroms (suaugusiam tokio kiekio pakanka parai).

reklama

Su tokia kuprine vidutiniškai treniruotas vaikas nueis apie 5 kilometrus, paskui jam reikia leisti pailsėti. Jeigu sustoti negalima, tai bent jau nuimkite jam kuprinę 15-20 minučių. Apskritai per dieną treniruotas vaikas gali įveikti iki 17 kilometrų.

Vaikai – tai baterijos, su dvigubai didesnėmis energijos atsargomis nei pas suaugusį. Tiksliau, jie akumuliatoriai. Kad sekančią dieną ir toliau vaikas galėtų žygiuoti toliau lygiai su kitais, reikalingas pilnavertis poilsis, trunkantis ne mažiau kaip 9 valandas.

Kuo maitinti vaiką? Streso metu vaikai gali atsisakinėti maisto, net jei alkani. Dėl to maitinkite juos tuo, ką jie mėgsta ar kas tiesiog skanu. Svarbiausia šiuo metu – pasiekti numatytą kelionės tikslą, o ten vaikas jau prisitaikys. Vaikai turi neįtikėtiną savybę adaptuotis. Jie gali išgyventi ten, kur net suaugęs neišgyvens.

Tačiau tuo atveju, jei maršrute vaikas rimtai susirgo (peršalimas, trauma, sužeidimas), jums teks priimti sunkų sprendimą. Jo esmė labai paprasta: eiti toliau ar pasilikti.

Jei nuspręsite eiti toliau, būkite pasiruošęs nešti jį ant rankų, kol nepasieksite numatyto taško arba kol vaikas nepasveiks.

Labai rimtos ligos atveju, kai nėra galimybė suteikti daugiau ar mažiau profesionalią medicinos pagalbą, jums teks paskirti žmogų iš savo grupės ir pasiųsti vaiką ten, kur tą pagalbą jam gali suteikti. Sprendimas iš tiesų sunkus, bet kartais kitaip neįmanoma.

Padalinkite savo maksimalų nešamą svorį maždaug iš 4 ir gausite maksimalų vaikui leistiną svorį. Jeigu jums įveikti per dieną 40 kilometrų yra vieni niekai, tai jūsų 6-7 metų vaikus šis atstumas bus 4 kartus mažesnis. Pernešamas svoris, sustojimai poilsiui ir visa kita – praktiškai pagal tą patį principą.

Neapkraukite vaikui smegenų paranojiškomis zombių apokalipsės idėjomis (bent jau iš pradžių). Tiesiog apmokykite jį „partizaniško minimumo“. Jūsų vaikas turi turėti elementarius medicininės savipagalbos įgūdžius ir suvokti higienos taisykles. Kaip įkurti ugnį, kur ir kaip gauti surasti vandens, iš ko susiręsti paprasčiausią priedangą, kas valgoma, o kas – ne ir tiesiog kaip reikia atidaryti peiliu konservus, nesusipjausčius rankų – tai ir yra būtinas gyvybiškai svarbus minimumas.

Nebūtina atiduoti vaiką į sporto sekciją, tačiau pasiimkite jį bent jau į mišką savaitgaliais. Ten ir jis, ir jūs patys išmoksite gerokai daugiau, nei perskaitę begalę išgyvenimo vadovėlių.

Iškelkite vaikui uždavinius lygiai su suaugusiais komandos nariais (tačiau dalinkite apkrovas iš 4, bent jau apmokymo pradžioje). Remdamiesi visais šiais samprotavimais jūs ir turite kurti savo strategiją katastrofos ar tiesiog šiais nemalonumų atvejui.